Gyvenimas dažnai pasirodo kaip nesibaigianti kelionė, kurioje niekas tiksliai nežino, kur ji baigsis. Tai kelias, kuriame kasdieniai iššūkiai, netikėtumai ir nuolatinis prisitaikymas prie naujų aplinkybių tampa norma. Kartais gyvenimas netikėtai pasuka į tamsų tunelį, o kitoje pusėje nėra jokio garantuoto šviesos spindulio. Mums lieka tik judėti pirmyn, nežinant, kas laukia.
Darbas kaip nesaugumo šaltinis
Kiekvienas gyvenimo etapas, kai kalbame apie darbą ir karjerą, dažnai tampa bandymu išsilaikyti ir išgyventi. Daugelis susiduria su nesaugumu darbo rinkoje: keičiasi įmonės, darbo vietos, atlyginimai, o tu – kartais be jokios kaltės – atsiduri vienoje iš „netinkamų“ situacijų. Užklumpa momentai, kai reikia pereiti iš darbo į darbą, o dažniausiai tai būna ne pasirinkimas, o būtinybė.
Toks darbas – „mėtymas iš darbo į darbą“ – kai jauti, kad tavęs niekas nesilaiko, o tu pats nebežinai, kur toliau. Tai gali sukelti jautrumą, įtampą, netgi bejėgiškumo jausmą. O kas laukia rytoj? Ar rasite kitą darbą? Ar jis bus toks pat laikinas? Tikėtina, kad taip, nes gyvenimas šiais laikais dažnai pasižymi nestabilumu ir netikrumu.
Išėjimas per darbus: nesibaigianti nesėkmių grandinė
Gyvename laikais, kai karjera ir profesinis kelias neatrodo stabilūs. Vakar buvai vertinamas kaip specialistas, šiandien – jau peržiūrimas kaip nebeaktualus darbuotojas. Išeini iš vienos firmos, pereini į kitą, tačiau kas keičiasi? Priklausomybė nuo išorinių veiksnių – ekonomikos, verslo strategijų, netgi nuotaikos kolegų ar vadovų – verčia žmones nuolat gyventi tam tikrame nežinomybės laukime. O jei viena įmonė tavęs nepriima, kitoje vėl pasijauti tik praeinantis veidas, kuris neturi vietos ilgalaikėje ateityje.
Kas lieka, kai nuolat grįžti prie tos pačios situacijos: pašalinimas, metimas iš darbo, nesistengiant išsiaiškinti, kodėl nepavyko? Atsiranda abejonės: gal tu tiesiog netinkamas kaip žmogus, gal nesugebi prisitaikyti? Kiekvienas naujas išėjimas iš darbo atrodo kaip nesėkmės įrodymas, o ir kita įmonė tave priima tik tam, kad vėl galėtų išmesti, kai jie manys, kad daugiau nesugebėsi prisidėti. Tai tampa įstrigusiu ratu, iš kurio nėra aiškaus išėjimo.
Nežinomybė, kuri veda į galutinį nuosmukį
Kai gyvenimas pasikeičia taip, kad nesugebi užsitikrinti stabilumo, kai kiekvienas žingsnis veda į nesėkmes, atrodo, kad gyvenimo pabaiga artėja greičiau nei bet kada. Darbas, kuris turėtų būti tavo pragyvenimo šaltinis, virsta nuolatinėmis kovomis ir išgyvenimu. O galiausiai, jeigu ir nepasiekiame tiesioginės gyvenimo pabaigos – atsiranda tamsus ir slogus jausmas, kad nebereikia nieko, nes niekas tavęs nebereikia.
Mūsų visuomenė dažnai vertina žmones per jų profesinę vertę. Kai netenkame darbo, kai galvojame, kad jau nesame vertingi kaip specialistai, prasideda gilūs vidiniai konfliktai. Atsiranda jausmas, kad tapsime niekam nereikalingais, tarsi senais daiktais, kurių niekas nenori. Galbūt tai ne tik išorės nesėkmės, bet ir vidinės prarajos, kurios palieka mus vienišus su savo mintimis, nežinodami, kur kreiptis pagalbos.
Padvėsimas iš bado: nesugrąžinamas jausmas
Galbūt šie jausmai veda į pačią kraštutinę ribą, kai atrodo, kad net ir gyvenimas nebeturi prasmės. „Padvėsimas iš bado“ – galbūt tai atrodo kaip metafora, tačiau tai gali būti realus jausmas žmogui, kuris jaučiasi visiškai nereikalingas, nepastebėtas, pamirštas. Kai visi aplinkiniai atrodo galintys gyventi savo gyvenimą, o tu, atrodo, kad egzistuoji tik tam, kad išgyventum šią dieną ir nieko daugiau. Kas tada? Ar šioje situacijoje išlieka viltis? Galbūt tai ir yra didžiausias klausimas, kurį reikia išspręsti.
Vis dėlto, ši gyvenimo kelio pabaiga gali būti tik akimirka be išeities, tačiau realybėje ji neturi paskutinio žodžio. Kartais mes pamirštame, kad gyvenimas yra ne tik apie stabilumą ar darbą, bet ir apie kovą už save, už savo orumą ir vertę. Galbūt šiandien atrodys, kad viskas baigiasi, tačiau rytoj gali atsirasti nauja galimybė, naujas požiūris, kuris pakeis visą tavo gyvenimą.
Niekas nėra pamiršta, jeigu tik pasiryžti keltis
Kiekvienas žmogus, net ir atsidūręs tamsiausioje gyvenimo akimirkoje, gali atrasti savo stiprybę. Tai nereiškia, kad reikia neigti sunkumus – priešingai, juos reikia priimti, pripažinti ir, jei reikia, ieškoti pagalbos. Kartais ir mažiausi žingsniai, net ir silpniausi bandymai, gali atverti kelią į naujas galimybes. Niekas nėra pamiršta ir niekas nėra per vėlai pradėti iš naujo, net jeigu šiandien atrodo, kad gyvenimo kelias vedą tiesiai į pabaigą.
Dugnas: akimirka, kai turi rinktis
Ateina laikas, kai atsiduri dugne. Tai tas taškas, kai niekas aplink nebesugeba suteikti pagalbos, kai visiškai prarandi ryšį su tuo, kas kadaise buvo tavo gyvenimo pagrindas. Atrodo, kad viskas, ką buvai pasiekęs, ir visa, ką turėjai, staiga sugriuvo, ir liko tik tuščia vieta, kurią užpildo abejonės ir baimė. Ir tada atsiranda klausimas: kas toliau? Ką daryti, kai neturi jėgų, kai net nebežinai, ar gali atsistoti?
Tai akimirka, kai visi sprendimai priklauso tik nuo tavęs. Iš to dugno gali išlipti, jei rasi savo jėgų. Bet gali ir likti, nes atsistoti dažnai būna pernelyg sunku. Ateina laikas, kai visi tavo gyvenimo įgūdžiai, darbai, pastangos gali pasirodyti nieko verti. Ir nesvarbu, ar esi vienas, ar šalia yra žmogus, kuris su tavimi kartu praeina šį kankinantį kelią – sprendimas, ką daryti toliau, priklauso tik nuo tavęs.
Ir tai gali būti baisiausia dalis: tai, kad gali pasijusti visiškai vienišas, net jei turi kažką šalia. Nes kai esi dugne, visi atsakymai atrodo taip toli. Ir kas, jeigu tas, kuris su tavimi šiuo metu dalijasi ta sunkia kova, yra tas pats žmogus, kuris visą gyvenimą gėrė, visą gyvenimą mėgo pabėgti nuo problemų? Galbūt dabar jis taip pat pasiekė savo dugną. Ir jūs abu esate tame pačiame dugne, su tais pačiais klausimais, tomis pačiomis abejonėmis, neturėdami atsakymų. Ir galbūt, deja, nei vienas iš jūsų nesugebėsite išeiti iš šios situacijos.
Nesugrąžinamos akimirkos
Tačiau ir čia slypi liūdna tiesa: kartais nėra išėjimo. Kartais atsiduri dugne ir pasirodo, kad nebegali pakilti. Tai nėra nesėkmė, kurią galėtum pavadinti „klaida“. Tai tiesiog gyvenimo dalis – akimirka, kai tavo jėgos išseko ir neturiu galimybės prasiveržti. Gali atrodyti, kad daugiau nieko negali padaryti, kad viskas baigiasi ir nebelieka jokios ateities.
Tai galbūt laikas, kai ir pats, ir kiti aplink tave ima atsitraukti. Netgi tie, kurie buvo šalia, pasirodo, kad irgi atsiduria savo duobėje, stengiasi kovoti su savo baimėmis ir silpnybėmis. Ir nors visą gyvenimą kovojai, dirbai, stengeisi, šis kelias, regis, baigiasi čia. Jau nebelieka jokios užuovėjos, nebelieka tų, kurie galėtų patarti, palaikyti. Iš tikrųjų, šiuo momentu gali atrodyti, kad tu likai visai vienas.
Bet netgi šioje situacijoje slypi viena tiesa: galbūt būtent dabar, kai atrodo, kad nieko nebelieka, tu vis tiek gali atrasti savo kelią. Galbūt tai bus tik pirmas mažas žingsnis, tačiau netgi dugne yra šviesa, kurios tu galbūt nesimato. Tai ne bus lengva kelionė, tačiau kartais gyvenimas atsiskleidžia visai netikėtai.
Vienatvė ir atsakomybė
Niekas nepadės ir tai yra baisi realybė, su kuria susiduriame kiekvienas, kai gyvenimas virsta kova, kurioje nebėra garantijų. Tu esi vienas, nes galiausiai, kiti žmonės gali tik dalintis su tavimi savo istorijomis, bet tu pats privalai priimti sprendimą. Ir kai šalia nėra nei pagalbos, nei vilčių, lieka tik tu ir tavo jėgos. Kiekvienas žingsnis, kiekvienas pasiryžimas stovėti ir kovoti – tai tik tavo pasirinkimas.
Norite išsakyti savo nuomonę ar papasakoti istoriją? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |