Suprask, kad jei šūkauji, rėkauji, mėtai akmenis į policiją, tai jau atstovauji visą tautą ir visus žmones, o situacija valstybėje yra baisiai prasta, politikai, kurie tuo metu valdžioje, yra, be abejo, dėl to kalti ir privalo prisiimti atsakomybę, kad jau atsirado agresyvių kvailių.
Mūsų jaunoje demokratijoje dar nesuprantama, kad laisvės išraiškų yra visokių ir nebūtinai jos yra generalizuojančios ar kažką labai smarkiai reiškiančios. Šiuo atveju visi tie baubimai reiškia tik tai, kad tie piliečiai, kurie dėl visų savo gyvenimo problemų kaltina valdžią, anksčiau lojo tik savo virtuvėse ar sugertuvėse, o dabar jau nebijo loti garsiai ir viešai. Jie nebebijo kažkokio susidorojimo, kažkokių neteisinių priemonių, nebijo laisvai protestuoti. Kas, šiaip jau, yra didelis ir šios valdžios, ir visos Lietuvos laisvės kelio pasiekimas.
Jums atrodo, kad dabar mūsų valstybėje kažkas yra labai blogai, kad žmonės „priversti“ eiti ūbauti per sausio 13-ąją? Nieko čia stebuklingo – tie žmonės ir laidotuves, ir vestuves, ir krikštynas, ir ką tik nori sugadintų ir, neabejoju, sugadina. Tokių žmonių, manau, yra dar daugiau nei tie keli šimtai. Visokių žmonių yra, visada tokių vargšų buvo, yra ir bus. Ir tai, kad jie kaip maži vaikai bando gadinti valstybinių švenčių šventimą, nerodo nieko tokio apie situaciją Lietuvoje. Tai rodo tik tai, kad jiems dėmesio sulaukti darosi vis sunkiau, todėl jie renkasi, vėlgi, kaip maži vaikai, vis desperatiškiau reikalauti dėmesio bet kokia kaina.
Daug kalbama ir apie dialogo stoką. Žiūrėkite: dialogas yra įmanomas tik tada, kai jo nori abi pusės. Šiuo atveju taip nėra – tuos baublius už virvučių tampantys politinių manipuliacijų virtuozai gavo tikrai pakankamai dėmesio, gavo argumentus, buvo išklausyti, bet jokio racionalaus dialogo jie nevedė, nes jiems dialogas nesvarbus. Jie nori sutraukti kiek įmanoma daugiau avelių/balselių prie urnų, kad tik du/trys to judėjimo orlauskai patektų į Seimą ar bent jau savivaldybės Tarybą, ir užsitikrintų sau šiltas vietas, ir stabilias pajamas, nes nieko kito, už ką moka pinigus, jie daryti nemoka. Jei nors vienas jų šį tikslą pasieks, nedelsiant užmigs žiemos miegu iki kadencijos pabaigos, ir nei ačiū už jį balsavusiems nepasakys. Tokia kultūra, toks tų pigių politinių oportunistų gyvenimas.
Ir paskutinė mintis – ne plikas agresyvumas ir valstybinių švenčių gadinimas rodo realią situaciją visuomenėje, o rinkimų rezultatai ir skaičiai. Ši absoliuti mažuma, baubusi sausio 13-osios minėjime, neturi jokio išrinktino politiko savo gretose, tik keletą prisišliejusių reitingų šūdmusių. Vietoje to, turi nuteistų ir teisiamų. Tai yra ne nuomonė, o faktai. Todėl galvoti, kad teisiamų žmonių vadovaujama maža, bet agresyvi saujelė nachalų be gėdos realiai parodo tautos ar žmonių valią, yra tiesiog kvaila. Ir juokinga stebėti analitikus ir ekspertus, kurie bando aiškinti, kad tie žmonės kažką reprezentuoja. Gal ir reprezentuoja – teistus, išprotėjusius, gėdos neturinčius ir realybėje pasimetusius.
Priminsiu, kad Andrius Tapinas prieš gerus trejetą metų prie Seimo lengva ranka ir be didelio ažiotažo surinko kelis tūkstančius mitingo dalyvių. Tik jie elgėsi gražiai, policijai dėkojo, savo žodį pasakė, Karbauskis ir jo šutvė iš jų tiesiog pasityčiojo ir tiek. Tada kažkaip nepamenu, kad kelis kartus didesnė minia prie Seimo būtų vertinama ekspertų reprezentuojanti situaciją valstybėje ar vadinama kažkokia kritinė situacija.
Todėl nesureikšminkime saujelės padugnių. Jų agresyvumas ir naujai suvokta saviraiškos laisvė nepasako nieko apie mūsų Lietuvą. Artėja vasario 16-oji ir kovo 11-oji minėjimai – šios šventės parodys, kiek šimtų/tūkstančių kartų daugiau turime savo šalį mylinčių žmonių.