Aš – tik „šikninis“. Manyje jūs matote tik mano lytinį potraukį. Jūsų išdidus protas niekada nenorės matyti manęs žmogumi su savo bėdomis ir džiaugsmais, savo pasiekimais ir nepasisekimais. Aš jums iš viso ne žmogus, o tik išsigimimas, politika ir ideologija. Jūs esate tokie galingi prieš mane, tokie tvirti mane maišyti su purvais, spjaudyti, jūsų požiūriu visai gerai būtų mane užmušti, nes aš juk „šikninis“ ir esu kaltas dėl visko, kas jums blogai.
Aš jums tik „šikninis“, nes myliu savo lyties žmogų. Nes tokia meilė jus verčia jaustis blogai, dėl jos jūs nemiegate naktimis, dėl jos jūs jaučiatės visomis prasmėmis už mane geresni. Tik jos tereikia, kad „normalus“ padugnė užsidėtų karūną parodęs „šikniniui“ jo vietą, fantazuodamas, kaip būtų gerai sutrinti batais jo galvą. Bet tai normalu, nes „šikninis“ nėra žmogus, todėl neturi ir orumo.
Aš jums tik „šikninis“, kol nereikia traukti jūsų ar jūsų artimųjų iš ligos ar net mirties. Tada aš jums „daktaras“. Aš jums tik „šikninis“, kol nesuteikiu antro šanso gyventi. Tada aš jums „stebukladarys“. Iki tol, kol atsigavę prisimenate, kad esate Dievo pakviesti naikinti jums gyventi trukdančius „šikninius“. Tada aš jums vėl tik „šikninis“, nes visa kita yra nesvarbu – jums tik tiek tereikia žinoti apie žmogų.
Aš jums ne „šikninis“, kai verkiate, kad nebėra, kam gydyti žmonių. Tada aš jums tim vargšas medikas. Aš ne „šikninis“, kai kalbama apie emigraciją – tada aš „proto nutekėjimas“. Bet jei sužinotumėt, kad išvažiuoju būtent aš, jums būtų smagu, kad Marijos Žemėje vienu „šikniniu“ mažiau.
Jūs mano asmenyje matote tik „demonstravimąsi“, „žmonių kiršinimą“ ir „degradaciją“. Aš esu jūsų priešas nieko jums nedarydamas. Nes aš juk „šikninis“, nesvarbu, kiek esu jums padėjęs. Aš juk niekas. Aš juk visų jūsų nelaimių priežastis.
Aš – tik „šikninis“. Man nėra vietos prie šeimos stalo. Man nėra vietos bažnyčioje. Man nėra vietos šioje šalyje. Man nėra vietos niekur, kur mano kukli būtis trukdo „nešikniniams“. Atleiskit man už tai.