Pirkau į kairę ir į dešinę. Ne dėl to, kad daug ko reikėtų, bet tiesiog neskaičiavau leisdama pinigus. Vieną dieną norėdavau du kartus nueiti papietauti – ir nueidavau. Vakare dar užsakydavau į namus picą. Kitą kartą nuvykdavau į „Akropolį“ krikšto vaikams dovanų – nusipirkdavau ir sau visą aprangos komplektą. Vyras užsimindavo, kad nori perskaityti knygą – nupirkdavau jam visą rinkinį.
Taip gyventi man buvo įprasta ir nemačiau tame nieko blogo. Bet vieną kartą atsitiko taip, kad dėliodamasis savo biudžetą vyras pervedė į mano sąskaitą apie 2000 eurų. Jie buvo skirti tam tikriems mokėjimams atlikti, tiesiog sutarėme, kad kol ateis mokėjimų data, pinigai bus pas mane.
Aš toliau gyvenau, kaip įprastai, ir nesitikrinau sąskaitos. Nė nepastebėjau, kai baigėsi mano alga ir pradėjau leisti vyro pervestus pinigus. Per mėnesį jie tiesiog ištirpo. Rūbuose, internetu užsakomose vakarienėse, grožio priemonėse ir kitkame...
Kai mėnesio pabaigoje reikėjo pervesti tuos mokėjimus, buvo baisiausias mano gyvenime vakaras. Vyras pamatė, kiek pinigų liko mano sąskaitoje. Aišku, kad supyko – ne tas žodis. Baisiausias jausmas buvo to jo nusivylimo manimi, mačiau jo veide, kad negali patikėti ir daugiau manimi nepasitikės.
Nusprendžiau gyventi kitaip. Nežinau, kaip greitai man pavyks atgauti vyro pasitikėjimą ar sutaupyti pinigų, bet nusistačiau pagrindinius principus, kuriais stengsiuosi tai padaryti.
Pirma, visada gavusi pinigų nedidelę dalį jų atidėsiu kuo toliau nuo savęs. Pavyzdžiui, jei avanso gaunu 200 eurų, iš karto nusiimsiu 30 ir padėsiu grynuosius į voką namuose. Nuo algos irgi nuimsiu kaskart po 100 ar 150 eurų. Kai neturėsiu tų pinigų kortelėje, bus mažiau galimybių išleisti.
Antra, naują daiktą pirksiu tik pasibaigus/sugedus anksčiau turėtam. Nebedarysiu taip, kaip seniau, kad turėdama keturias rankines penktą perku dėl grožio, ne. Dabar turiu tris rankines ir tokį skaičių palaikysiu visada – naują pirksiu tik vienai suplyšus, sugedus, tapus nebenešiojamai. Kremai, grožio priemonės – tai galioja viskam. Pirksiu, kai išbaigsiu iki paskutinio lašo, o ne kai vilioja akcijos.
Trečia, maistą pirksiu rečiau, ilgesniam laikotarpiui. Pavyzdžiui, mėsą, kurią galima pasidėti į šaldiklį, bulves ir stambesnes daržoves, morkas, kopūstus, taip pat sausus bakalėjos pirkinius – grikius, makaronus, miltus ir panašiai – pirksiu kartą per mėnesį – visam mėnesiui. O tada kas savaitę tiesiog nusipirksiu trūkstamų vaisių ar pieno produktų.
Ir ketvirta, užsirašysiu viską, ką išleidžiu. Nuo kasdienių pietų darbe iki pėdkelnių pirkimo. Taip matysiu, kur nukeliauja pinigai ir kokią sritį geriau pristabdyti.
Štai ir visas planas. Tikiuosi, man pavyks ir per pirmąjį pusmetį jau pasieksiu šiokių tokių rezultatų. Palinkėkite man sėkmės!