Lietuvos „Eurovizijos“ atranka „Pabandom Iš Naujo“ per pastaruosius metus labai pagerino savo produkcijos kokybę, filmavimą bei bendrą vaizdą per atrankos laidas, palyginus su praeito dešimtmečio kokybe. Tačiau vienas dalykas vis dar liko užstrigęs iš tų laikų – balsavimo sistema bei rezultatų skelbimas, komisijos viršus prieš žiūrovus lygiųjų atveju bei komentarai.
Lietuvos „Eurovizijos“ bendruomenės nariai kartu sudarė sąrašą siūlomų pokyčių, kurie, daugelio nuomone, padarytų „Pabandom Iš Naujo“ daug patrauklesne atranka atlikėjams, kurie galbūt svarstė dalyvauti joje. Taip pat žiūrovams būtų daugiau intrigos, o bendra dainų kokybė tikrai turėtų pakilti. Štai mūsų siūlomi pokyčiai:
1. Neskelbti balsavimo rezultatų per atrankines laidas/pusfinalius (o dar geriau – atrankinių laidų išviso atsisakyti) tam, kad išliktų intriga ir nežinotume, kas užėmė kokią vietą prieš finalą, ir neturėtume išankstinių favoritų. Toks principas taikomas daugelyje Europos šalių atrankose ir pačioje didžiojoje „Eurovizijoje“.
2. Rezultatus skaičiuoti pagal tokį formatą, kaip didžiojoje „Eurovizijoje“, ir neversti jų „euroviziniais balais“. Pvz., jei yra 8 komisijos nariai ir 10 finalo dalyvių, komisija iš viso turi po 58 taškus (1+2+3+4+5+6+7+8+10+12) , tad 522 taškus, kuriuos išdalintų atlikėjams (taškų skirtumas keičiasi pagal dalyvių bei komisijos narių skaičių finale).
3. Žiūrovų balsai būtų atitinkamai procentaliai paversti į tokią pačią sumą taškų, kokią davė komisija (pvz., 522). Komisijos rezultatai būtų paskelbti pirmi, o tada, vardijant nuo paskutinės vietos, komisijos balsavime būtų paskelbta, kiek žiūrovų balsų surinko kiekvienas atlikėjas. Žiūrovų balsavimo rezultatus skelbti interaktyvioje lentelėje, kurioje pagal gautą taškų skaičių atlikėjai keistųsi vietomis lentelėje. Būtent tokia sistema naudojama daugelyje atrankų.
4. Jei nenorima atskleisti, kaip asmeniškai balsus paskirstė komisijos nariai, finale galima skelbti susumuotus komisijos balus. O vėliau, kaip šiemet ir buvo padaryta, išleisti atskirų narių balsų lentelę, neatskleidžiant jų tapatybės.
5. Lygiųjų atveju suteikti sprendimo teisę žiūrovams (puikus pavyzdys – 2021-ieji, kai „Gebrasy“ būtų laimėjęs, jei būtų laimėjęs komisijos balsavimą, nors „The Roop“ surinko 12 kartų daugiau žiūrovų balsų. Tokia proporcija daro komisijos balsavimo įtaka žymiai didesnę nei žiūrovų). Norime priminti, jog nuo 2023 metų didžiosios „Eurovizijos“ pusfinaliuose balsuoja tik žiūrovai.
6. Kai buvo pakeistas PIN formatas 2020 metais, vienas iš žadėtų pokyčių buvo užsienio komisijos sugrąžinimas, tačiau tai niekada neįvyko. Užsienio komisija neturėtų jokių ryšių su dalyviais, ir galėtų objektyviau įvertinti dainas. Lietuvos ir užsienio komisijos galėtų pasidalinti 50 proc. vertinimo tarpusavyje, o 50 proc. liktų žiūrovams. Tačiau norėtųsi kokybiškos užsienio komisijos, o ne tokios, kokia buvo senesniais laikais.
7. Panaikinti komisijos komentarus apie pasirodymus ir dalyvius. Ne vienas dalyvis ar potencialus dalyvis yra sakę, kad nenori, jog juos vertintų žmonės, su kuriais tenka dirbti ar koncertuoti kartu. Šis dalykas neabejotinai atbaido nemažai garsesnių atlikėjų, kurie galbūt norėtų pabandyti laimę atrankoje. Taip pat komisijos komentarai, nepasibaigus žiūrovų balsavimui, formuoja jų nuomonę, tad komisijos įtaka rezultatui dar labiau išauga. Tai, kad komisija pasirodymų nekomentuoja, nurodyta ir atrankos taisyklėse (28 punktas), tad organizatoriams tiesiog reikėtų vykdyti tai, ką jie patys yra nurodę.
8. Padaryti dviejų turų formatą, kuriame per antranką dalyviai pasirodytų maksimaliai du kartus – pusfinalyje ir finale. Didžiojoje „Eurovizijoje“ pats principas yra pirmas įspūdis, o kai atrankos žiūrovai tuos pačius pasirodymus mato po 3 kartus šitas pirmojo įspūdžio principas yra prarandamas, dalyviai turi atranką pradėti „pasilikę rezervo“, nes kitu atveju komisija pradeda spausti juos kituose etapuose, esą pasirodymas nepasikeitė ir „reiktų dar kažko prigalvoti“.
Tai lemia atvejus, kai laimi ne geriausią pirmą įspūdį turinti daina, pasirodymai pabosta, žmonės prie jų pripranta. Šiais metais atranka galėjo taip pat trukti 5 savaites, tačiau vietoj 2 atrankinių laidų, 2 pusfinalių ir finalo būtų prasmingiau daryti 4 pusfinalius ir finalą.