Stebint dabartinius jaunus žmones, mane stebina labai didelis kontrastas. Vieni labai uolūs jaunuoliai. Jie daug mokosi, anksti pradedi dirbti ir kurti savo savarankišką gyvenimą. O kiti priešingai, visiškai nieko nenori, yra nemotyvuoti ir gyvenime vadovaujasi tik tuo, ką galima įkelti į socialinius tinklus.
Turiu sūnėną, kuris šiais metais baigia mokyklą. Per šeimos susitikimą, jo paklausiau, ką ketina veikti po mokyklos. Ar ieško, kur norėtų mokytis toliau ir kokią profesiją norėtų įgyti. Jo atsakymas buvo keistas.
Jis pareiškė, kad dėl mokslų nėra tikras, nes pagal jį jam mokytis neapsimoka, jis nori dirbti ir užsidirbti. Pinigų jam reikia, nes nori pirkti automobilį.
Paklausus, kokio darbo tikisi tik baigęs mokyklą ir neturint patirties, jo atsakymas – nei juokis, nei verk. „Noriu daug uždirbti, bet, kad nereiktų daug lenkti nugaros“, – atsakė jis. Kad ir gaila vaikino, bet nutylėjau, kad deja, gyvenimas, kiek kitoks. Manau, kad išsiaiškins realybę pats savo kailiu.
Dėl jaunų žmonių motyvacijos dirbti ir stengtis trūkumo, susidūriau su dar viena situacija, kuri labai nustebino.
Apsilankius su drauge kavinėje per pietus. Prie mūsų priėjo jauna padavėja. Mergaitė, tikrai atrodė jaunutė, kiek išsiblaškiusi.
Liūdniausia, kad padavėja net sakinio nesurezgė. Mūsų užsakymą tikslinosi, net tris kartus.
Manau, kad tikrai nėra sunku įsiminti, dviejų žmonių užsakymą ir jį greitai užsirašyti. Bet matėsi iš merginos natūros, kad jai viskas dzin, kas aplink ją jos darbe darosi.
Atnešus neskanų maistą, kurio net valgyti nebuvo įmanoma. Turiu prielaidą, kad toks pats abejingumas buvo ir virtuvėje, padavėja tiesiog dingo.
Kai po kiek laiko, pastebėjo, kad mes jo laukiame, ji priėjo. Tingiai, nenoriai ir be jokios profesionalumo, žinoma. Paklausė, kas negerai. Mes su drauge esame kultūringi žmonės, jos nepuolėme, tiesiog pasakėme, kad maistas labai neskanus ir paprašėme sąskaitos.
Padavėja, kažką numykė po nosimi ir tiek. Jokio atsiprašymo, jokio mandagumo, jokio dėmesio savo klientui. Tai tik parodo, kad žmogui visiškai neįdomus jo darbas.
Matosi, kad tingi pajudėti, nesivargina darbo dirbti, o tik stumia valandas ir net neabejoju yra nepatenkinta savo gaunamu atlyginimu, nes gi per mažai moka.
Nesakau, kad visą darbą reikia mėgti, gal ta mergina nesvajoja apie puikios barmenės karjerą, tačiau esu nuomonės, kad jei dirbi iš visų jėgų, stengiesi, gali būti geriausias net toje srityje, kurioje esi laikinai. Visa tai augina patirtį.
Grįžtant prie atsitikimo kavinėje, viską pamatęs vadybininkas, tuoj pat prilėkė. Pabrėžiu, kad vadybininkas amžiumi ne kiek nesiskiria nuo minėtos padavėjos. Jis atsiprašė, pasiūlė, kažkuo pavaišinti. Tikrai parodė dėmesį savo klientams. Mačiau, kad ir merginai liepė atsiprašyti, bet ji to nesivargino padaryti.
Mes tiesiog susimokėjome ir išėjome. Ir žinoma sumokėjome visą sumą, nors maisto nevalgėme, tačiau tiek to. situacija ir taip nemaloni. Arbatpinigių tai merginai nepalikome, turbūt ji dėl to labai liko nustebusi.
Visi daro klaidų ir dėl jų niekas nepyksta, tačiau, kai matau, kad jaunas žmogus visiškai neturi jokios motyvacijos pasidaro liūdna. Kas bus iš tokio jaunos žmogaus, kuris nenori nieko daryti, bet nori būti turtingas? Tikriausiai jam bus labai didelis nusivylimas, kai pamatys, kad tokių gražių pasakų nebūna.