Pastaruoju metu „rauna stogą“ tikra ta žodžio prasme nuo triukšmo. Mūsų 2 kambarių buto langai išeina į vidinį kiemą, kuriame po pat langais pastatyta krepšinio aikštelė. Devynaukščiai namai sudaro pasagos formos korpusą.
Mano mama (81 metai) yra sergantis žmogus, negalintis išvykti ilgesniam laikui iš namų. Ji serga širdies nepakankamumu. Karštomis dienomis tampa „užduotis neįmanoma“ pradaryti langų dėl karščio, o kai karštis nuslūgsta, pasirodo krepšinio „žvaigždės“, kurios neturi jokios empatijos. Ėjome šimtus kartų prašyti, kad nežaistų po 21 val. vakaro. Sporto mėgėjų komandos nueina, o paskui vėl sugrįžta, o mes mėgaujamės kamuolio bumbsėjimu iki 23–24 valandos.
Su Pilaitės seniūnija kalbėjome N kartų. Tačiau gaudavome tik sarkastiškas pastabas, esą gerbiamas Pilaitės jaunimas ir jų ir jų tėvų patogumas yra pirmoje vietoje. Keletą kartų į pokalbį buvo nuėjusi ir mano mama, tai gavo tokio pobūdžio atsakymą, kad čia, esą, tik mes ir dar vienas vyras skundžiamės iš 1500 kvartalo gyventojų. Esą, jei nepatinka, tegul mama perkasi butą kitoje vietoje ar kitame rajone. Kai sužinojau tokį atsakymą, bendravimą perėmiau aš (sūnus). Man keltis gyventi kitur nebesiūlė, tačiau pasiūlė eiti ir bendrauti su įstatymų pažeidėjais ir ieškoti konsensuso. Taip pat prie krepšinio lentų priklijuodavo informacinius lapelius, kad triukšmauti po 22 val. yra draudžiama ir kad už gyventojų sveikatos sužalojimą LR įstatymais numatytos administracinės nuobaudos. Į mūsų prašymą bent jau dangą minkštesne pakeisti buvo atsakoma, kad dabar seniūnija neturi pinigų. Tačiau, kai tik atsiranda pinigų, jie skiriami krepšinio aikštelės modernizavimui. Jei nėra pinigų, klausimas, kodėl krepšinio aikštelė apšviečiama naktį. Kodėl netaupoma elektra?
Aš suprantu, kad Pilaitės namai bei kiemai 84 metais buvo projektuojami su geriausiomis intencijomis, tačiau, mano galva, atsižveligiant į šių dienų aktualijas (perpildytas rajonas, imigrantai su šeimomis iš Baltarusijos bei Ukrainos, jaunimo auklėjimas ir pan.) reikėtų tokias aikšteles perkelti iš vidinių kiemų į erdvę tarp namų (ne po pat langais), kad ir ten, kur dabar pastatytas Pilaitės futbolo stadionas.
Į vidiniame kieme esančią aikštelę suvažiuoja dviračiais mėgėjai ir iš kitų rajonų. Neseniai vykusio pokalbio ir prašymų metu paaiškėjo, kad nemaža dalis krepšinio mėgėjų atvyksta ir iš Karoliniškių mikrorajono. Šiame mikrorajone, kuriame esu gimęs, yra taip pat nemažai aikštelių, tik vat, mūsų vidiniame kieme daug žemesni lankai ir galima pasijausti Lebronais Džeimsais.
Vienas iš mano klausimų yra toks: kaip su psichologine pagyvenusių žmonių (senjorų) sveikata? Daugelis jų vieniši turi būti namuose. Mano ligota mama jau priprato, kad dieną kieme kamuolį daužo vaikai (pagrinde rusiškai šnekantys) ir vakare prie krepšinio priprato. Tik labai sukyla spaudmas, kai reikia eiti tartis su januoliais, emocionaliai rėkaujančiais, apimtais krepšinio azarto po 21 val. Kitaip tariant, LR įstatymas dėl triukšmo mūsų jaunimui negalioja. Seniūnija tik uždėjo porą kartų ant krepšinio stulpų raštus (A4 formato), cituodami LR įstatymus dėl triukšmo ir ramybės laiko ir numatomos atsakomybės. Tų raštų skutelius matydavome aikštelėjė jau kitą rytą.
Aš vis klausiu savęs, ar negali savivaldybė leisdama užstatyti jau ir taip „tirštą“ mikrorajoną pagalvoti apie senjorų (ne tik auksinio jaunimo) psichologinę sveikatą? Ar negalima vidiniame kieme padaryti senjorų pasisėdejimo suoliukų, stalo žaidimo, poilsio aištelės, iškeliant pragariško triukšmo aikštelę, kurioje renkasi išsikrauti emociškai 90 proc. jaunuolių, negyvenančių mūsų daugiaaukščių kvartale?
Kadaise buvo toks terminas Miegamieji rajonai, dabar, anot Pilaitės seniūnijos, tokių rajonų nebeliko ir ant pjedestalo keliamas tik jaunimas, o senjorai paliekami tyliai kančiai.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt