Prieš kelias dienas sulaukiau rezultatų. Negalėčiau jais skųstis, tačiau neslepiu didžiulio nusivylimo. Galite tai traktuoti, kaip pasididžiavimą, pernelyg aukštą „ego“, bet viską paliksiu jūsų apsisprendimui.
Mano (nors tikiu, kad ne vienintelė tokia esu) darbas šiek tiek skiriasi stiliumi, samprotavimo pateikimu bei galbūt netgi pažeidžia rašto darbo normatyvus, tačiau nejaugi tik aš viena tame matau milžinišką absurdą?
Kaip galima vertinti ir nubrėžti ribas menui? Kaip galima peikti arba girti skirtingų vaikų, iš skirtingų miestų, nuomonę? O didžiausias klausimas, kur rezultato aprašas? Klaidos? Pataisymai? Iš kur man žinoti, kas yra neteisinga? Nejaugi egzaminas nėra žinių patikrinimas?
Juk tai ne vien tik kelialapis į platesnius vandenis. Tai galimybė pamatyti, kokį indėlį mokykla padarė mano augančiam intelektui. Pastebėjimas bei pasiūlymas egzaminų centro slibinams: leiskit moksleiviams pamatyti ištaisytus darbus, o ne tik skaičių, kuris nustato mano menamos brandos lygmenį.
Kalbant apie patį egzaminą, man jis sunkus nebuvo, gal tik norėjosi, jog rekomenduotini autoriai ir jų kūriniai būtų lengviau sutapatinami su temos klausimu. Žinau, jog daugelis moksleivių gavo aukštus įvertinimus, tačiau kaip ir minėjau, mane rezultatas nuvylė.
Suprantu, jog mano darbo stilistika buvo nepriimtina tradiciniam rašinio šablonui, todėl viską buvo galima suprasti, kaip vieną didelę „makalynę“, o dar jei vertintojas nepakankamai atidžiai ir nuoširdžiai gilinosi…
Esmė ta, jog norisi, kad į rašto darbus būtų žvelgiama kosmopolitiškesniu kampu, platesniu požiūriu, norisi, jog būtų matuojamas literatūrinis išsilavinimas, o ne tik struktūros ir nereikšmingos taisyklės, kurios net šekspyrišką kūrinį paliktų užnugaryje , o dar labiau trokštu pamatyti klaidas, kurios leistų tobulėti ir duotų daugiau atsakymų, nes šiuo metu, žiūrėdama į įvertinimo balą, galvoje randu tik pliūpsnį klausimų, kurių nenoriu palikti neatsakytų.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt