Esu studentė. Kaip ir dauguma studentų rugpjūtį rašiau prašymą bendrabučiui gauti ir ramiai laukiau laiško apie paskirtą kambarį.
Laiškai apie paskirtus kambarius vis delsė ir delsė. Tarp grupiokų atsirado gandų, kad planuojama nesuteikti bendrabučio gyvenantiems aplinkiniuose miestuose. Iki paskutinio netikėjau tuo.
Negavus laiško pasiskambinau į administraciją ir mane ištiko šokas. Bendrabutis neskirta, nes gyvenu 90 km nuo universiteto. Tiek daug norinčių yra, kad visiems vietos neužteko.
Buvo pasiūlyta laukti, važinėti kiekvieną dieną ir tikėtis, kad link Naujų metų eilės prasisklaidys. Ir visa tai likus savaitei, pabrėžiu, savaitei iki mokslo metų pradžios.
Per tiek laiko beveik neįmanoma surasti normalaus nuomojamo buto, ypatingai dabar kai būsto kainos sostinėje labai aukštos. Toli gražu ne kiekvienas studentas gali sau leisti nuomotis kambarį ar butą, apie važinėjimą kiekvieną dieną net nekalbu.
Skaudžiausia tai,kad visame šitame bendrabučių reikale guma buvo nutempta iki paskutinio termino. Visi negavusieji griebiasi šiaudo: ieško vieno kambario trims žmonėms, grupuojasi važinėjimui.
Gaila tų, kurie turės nutraukti studijų sutartis, nes neišgalės nei nuomotis, nei važinėtis.
Savo pasakojimus ir istorijas siųskite pilieciai@delfi.lt