Ačiū toms moterims, kurios tai mums iškovojo.
Tačiau dabartinių dienų kontekste pastebiu ir kuo tebesitęsianti feminizmo banga tampa žalinga. Tai – reiškinys, kuriame feminizmas išsigimsta.
Jei mes tebenorime lygių teisių, kodėl vyrai dabar paverčiami kažkokiais žvėrimis ir būtent jų teises mes, atrodo, norėtume apriboti? Tai kur čia ta lygybė, jei moterims – teisės, o vyrai tegul nieko nedaro, nemato, nekalba, neturi nuomonės? Nes dabar, kad ir ką jie padarytų ar pasakytų, neva pažeidžia moterų teises arba jas įžeidžia.
Ir aš tikrai nekalbu apie smurtautojus prieš moteris, smurtas – atskira tema. Beje, kad jau nukrypome – smurtauja ir moterys prieš vyrus, tik dažnai kitaip, ir moterys prieš savo vaikus. Ne vieni vyrai žvėrys. Bet ne apie tai!
Kodėl neseniai minėtos moters dienos proga vyrai, kurie sveikina moteris, kitų akyse tampa kažkokiais priekabiautojais? Kodėl moterys tokią dieną pyksta ant tulpių? Rengia piketus už abortus?
Ar tikrai tai yra temos, kurias reikia gvildenti būtent tą dieną? Ir apie dalykus, kurie tokie jautrūs, kalbėti taip piktai ir agresyviai?
Pažiūrėjus į piketuojančias moteris, kurios rėkia, draskosi, pasidaro baisu. Tam tikras temas jos apkalba visų moterų vardu, bet nėra aišku, ar kitos moterys irgi tokios nuomonės. Ar su tokia agresija, prisidengiant savo teisėmis, nekyla pavojus apriboti kitas teisės? O kur dingsta pareigos?
Dar pastebėjau, kad daugiausiai pasisakančių už abortus aktyvisčių yra vyresnio amžiaus, kurioms tai – net neaktuali tema. Dabar daugiausia kalbama apie moterų teises, bet toks agresyvus jų gynimas, mano nuomone, atrodo brutalus ir necivilizuotas.
Yra daug moterų, kurios myli vyrus ir juos gerbia kaip savo partnerius, tėvus, brolius, sūnus. Toks neapykantos kurstymas visiškai neprimena idėjos apie lygias teises. Tad linkiu moterims pačioms nebūti agresyvioms, nes būtent kova su agresija ir turėtų būti lygiateisių žmonių tikslas.