Kaip nesupranta daugelis Lietuvoje, kad ir signatarai laikui bėgant keičia savo nuomonę. Kad jei kažkada buvo Lietuvos patriotai, tai po keliolikos metų tik ir galvoja, kaip prie ruso buvo gerai.
Kai šalimais kažkoks diktatorius bando pavergti Ukrainą, o ir mums gali iškilti grėsmė, kai pas mus Lietuvoje turi būti vienybė, išeina kažkokia „signatarė“ ir viską padaro taip, lyg ji būtų tas diktatorius iš Rytų.
Remti ir išsakyti paramą Šeimų Sąjūdžiui, kurio dalyviai daugelis pasisako prieš NATO, ir Euro integraciją, tai jau per daug. Užuot savo kalba vienijusi Lietuvą, paėmė ir papylė žibalo į rusenančią ugnį. Lyg būtų kas nors jai patarę taip pasielgti.
Kai šita „signatarė“ sako, kad mes ištrūkom iš kalėjimo vardu SSRS, tai tiesiog gaila, kad tame kalėjime įgautos ir įkaltos į galvą pasaulėžiūros neišmeta iš galvos ir stengimąsi su ta pasaulėžiūra niekinti ir skaldyti Lietuvos visuomenę, kuri tokiu metu turi būti stipri ir tvirta.
Man gaila, kad daugelis dabar besidžiaugiančių šios „signatarės“ kalba per Kovo 11-osios minėjimą ir komentuojančių per soctinklus, savo profiliuose turi užsidėję Ukrainos vėliavas. Manyčiau, kad tokiems nevertėtų dėtis Ukrainos vėliavos. Manau, kad „signatarės“ noras galėjo būtį sukelti euforiją euro skeptikams, kad jie be baimės galėtų pilti pamazgas ant Lietuvos, Europos ir NATO.