Nesuprantu, kas Lietuvą laiko sovietyne. Juk atrodo, kad tiek toli nuėjome, daromės vakarietišku kraštu, sekame jų vertybėmis. Bet kalbant apie žmonių teises, kartais atrodo, kad atsiliekame šviesmečiais.
Mano sesuo su gyvenimo drauge buvo priverstos palikti Lietuvą, kad galėtų susituokti, įsivaikinti. Truputį gėda, kad gimtinė taip noriai atsisako savo piliečių vien dėl jų seksualinės orientacijos. Darosi truputį gėda, kalbant su draugais užsienyje, pasakyti, kad čia dėl partnerystės laužomos ietys ir nepanašu, jog greitu metu ledai pajudės.
Jau net Vatikane paskelbta apie galimą krikštą translyčiams, o homoseksualios poros gali tapti krikštatėviais. Ar girdite – Vatikane! Tuo metu pas mus užsidengiamos ausys ir kartojama, kad Lietuva tam dar nepribrendo.
Vadinasi, Latvija brandesnė už mus. O mes tuo metu galime toliau gyventi lyg sovietmečiu, kur meilė tarp tos lyties atstovų tiesiog „neegzitavo“.
Ačiū, kad dalijatės savo nuomonėmis! Norite papasakoti savo istoriją ar išsakyti mintis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt