Visiems labai svarbu, ką dovanosim savo antroms pusėms, vaikams, tėvams, bandant pasisemti idėjų, o ką padovanoti savo artimiesiems. Žmonės eina iš proto ieškodami, kuo nudžiuginti brangius žmones, kiti – tiesiog pirkdami, nes taip reikia.
Perku dovanas ir aš, žinoma. Man visada labai svarbu, kad mano mylimi žmonės džiaugtųsi, norisi juos nustebinti. Visada sušyla širdis, matant jų šypsenas. Ir nesvarbu nei dovanos kaina, nei kas tai, jei tik sukelia gerų emocijų gavėjui.
Kartą per pietų pertrauką apie tai išsikalbėjome su kolegėmis. Viena jų pasakė, kad ketina vyrui dovanoti kojines ir pirštines, nes seniai reikia, o dovanoti apdulkėsiančių statulėlių nesinori. Kita kolegė atrodė pasibaisėjusi.
„Tikriausiai tu visai nemyli savo vyro, jei tokias dovanas dovanoji. Man atrodo, čia tokia bazinė dovana, kurią uošvienės savo žentams dovanoja, nes daugiau nežino, ką“, – pasakė ji ir pradėjo aiškinti, kaip dovanos turi būti brangios, kaip jai būtų gėda savo vaikinui nupirkti kažką už mažiau nei 100 eurų, ir apskritai, jos manymu, dovanos turi būti tokios, kad jis galėtų didžiuotis prieš draugus.
Su likusiomis kolegėmis tik susižvalgėme, bet jau nieko nepasakėme. Tačiau nemalonus jausmas ant širdies pasiliko. Ar dovanos kažkoks statuso simbolis, ar tikrai turime dovanoti kažką, kuo būtų galima pasigirti draugams? Man atrodo, kad pamiršome, kas tos Kalėdos išvis – juk ne dovanos turėtų būti svarbiausia, o laikas su brangiais žmonėmis.
Nežinau, kaip jūs, o aš džiaugsiuosi net gavusi kojines ar kepurę. Svarbiausia, kad dovanota su meile.
Ačiū, kad dalijatės savo nuomonėmis! Norite pranešti naujieną ar išsakyti mintis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt