Tuo metu kaip muzikantė Lietuvoje negalėjau net šuns būdos išsimokėtinai pasiimti, ką jau kalbėti apie sveikatos draudimą ar geresnį automobilį. Į senutį pasatą susikroviau daiktus, smuiką ir išvykau į naują gyvenimą.
Čia, Pietų Vokietijoje, susikūriau sau ir šeimai komfortabilų gyvenimą, muzikai ir menui čia skiriama labai daug dėmesio, profesionalai čia vertinami ir iš jų prašoma tik kurti meną, dirbti ir elgiamasi kaip su normaliais žmonėmis. Nes Lietuvoje mano patirtis rodė, kad niekas nesuvokia vis dar, kad muzika yra darbas, kaip ir griovį kasti ar rūbus siūti.
Užmetu akį į lietuviškas naujienas, klausau lietuviškų radijo stočių ir kai ką svarbaus pastebėjau. Kas vyksta su dvigubais standartais lietuviškoje scenoje, gali man kas nors paaiškinti?
Sel'as išgėręs pasakė porą žodžių apie Ukrainos ir Rusijos karą, kas tikrai nebuvo tragedija. Ir jo ne tik dainas iš visų radijo stočių išėmė, bet ir koncertus bando sužlugdyti. O štai Kastytis Kerbedis jau eilinį kartą parodė savo tikrąjį veidą ir nieko.
Prieš porą metų išvadinęs Ericą Jennings „ryžike“ ir „urode“ negavo net per nagus, o vos prieš keletą dienų – peniukšle kiaule ivardijo Rūtą Mur, kuri tikrai to nenusipelnė. Ir populiarios lietuviškos muzikos radijo stotys ėmė groti Kerbedzio dainas kas valandą, įvykus skandalui. Specialiai pasižiūrėjau į radijo grojaraščius ir ką jūs manot? Anksčiau Kastyčio dainos buvo gana primirštos, bet po jo negražaus išsišokimo, turbūt prodiuserio prašymu, dainos grojamos dar dažniau.
Kodėl yra tokie dvigubi standartai? Ką dar žmogus turi padaryti, kad „canceling“ (atšaukimas, – angl.) būtų padarytas ir jam? Ačiū už dėmesį.