Balandžio 15 d. Vyriausybė nusprendė, kad abiturientai nuo gegužės 3-iosios galės grįžti į mokyklas. Žadama įsakymu nustatyti detalesnę tvarką, kad ne mažiau nei pusė visų pamokų abiturientams turėtų vykti klasėse.
Vis dėlto, kaip rašoma šiame „Delfi“ straipsnyje, ne visi dvyliktokai sutinka su tokiu sprendimu.
Vieni sako, kad dėl kelių savaičių neverta gaišti laiko. Kiti bijo, kad prisitaikymas sukels jų jautrioms nervų sistemoms tiek streso, kad iš to streso išvis neišlaikys egzaminų!
Perskaitykite dar kartą, kaip skamba tuoj būsimų suaugusiųjų raudos, cituoju straipsnį: „Yra mokinių, kuriems bus sunku vėl grįžti į kontaktinį mokymąsi dėl psichologinės būklės, o tai gali pakenkti rezultatams, nes didžiąją dalį mokslo metų mokėmės nuotoliniu būdu, todėl vėl reikės adaptacijos, papildomas stresas.“
Ar jūs baigsite vieną kartą verkti? Pernai, kiek pamenu, verkėt, kad neišlaikysite egzaminų, jei praleisite daug laiko namų mokyme. Dabar jau verkiate, kad gresia iš to namų mokymo sugrįžti?
Apgailėtinas minkštimas, o ne būsimi darbuotojai. Dieve, padėk, jei man reiktų tokius žmones ateityje priimti į darbą.
Kas būtų, kai darbe reikėtų – o ne, o siaube – dirbti? Ne verkšlenti, kodėl negalite to padaryti, o iš tikrųjų dirbti?
Baisu pagalvoti, kad tokie žmonės atspindi didelę dalį augančios į brandą kartos. Nori suaugusiųjų teisių, nori vakarietiškų atlyginimų, nori privilegijų pagal savo ypatybes (kas, beje, yra išvirkštinė diskriminacija), tik va stengtis dėl to nenori.
Tokia atvėpusių nelaimėlių karta. Stresas išeiti į visuomenę? Pasakysiu paslaptį: didesnis stresas bus tada, kai tėvai nebepirks šikpopierio, nusipirkti reiks pačiam, o iš ko – nebus, nes nebus ir tokių naivuolių, kurie norėtų jus samdyti.
Tėvai, bijau, kad turiu jus nuteikti blogiausiam. Su tokiais abiturientais, kurie visur linkę viešai verkti, tikėtina, savo atžalas išlaikyti turėsite bent iki 40-ies. Ne veltui siūloma atitolinti pensinį amžių! Panašu, kad tėveliams dar teks padirbėti.