73% mūsų mano, kad atbėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį, o 68% mano, kad jie gali sukelti socialinius neramumus. Matomai, didžioji mūsų dalis esame paprasčiausi stereotipų įkaitai ir mes nematom realybės kokia ji iš tikrųjų yra.
Tas „stereotipinis mąstymas“ ir „tikros realybės nematymas“, kaip Daiva leidžia suprasti, mus skatina būti Batkai „naudingais idiotais“.
Juk visiems ir taip aišku, kad stereotipai juk niekada nebūna teisingi ir nėra nieko daugiau kaip iš piršto laužti, niekuo nepagrįsti konstruktai, neleidžiantys mums atsiverti taikiam ir įvairiaspalviui pasauliui.
Žinoma, čia dabar visokie fašistėliai, kuriems patinka Nacionalinis Susivienijimas su Vytautais Radžvilu ir Sinica, greitai prisistatys ir pradės sakyti faktus, kad pasaulis vis tik nėra toks jau taikus.
Na, pavyzdžiui, apie tai, kaip Vokietijoje 2015-2017-ųjų metų laikotarpyje, kuomet buvo didysis atbėgėlių antplūdis į Europą, atbėgėliai buvo laikomi įtariamaisiais tarp 5.5% ir 8.5% visų nusikaltimų atvejų, kai tuo tarpu jie sudarė vos 1-2% visų gyventojų. Koeficientas tarp atbėgėlių populiacijos ir nusikaltimų % nuo visų tebuvo tik 4-5 kartai.
Juk visiems ir taip aišku, kad tie 4-5 kartai juk tikrai nėra statistiškai reikšminga tendencija, ir vien iš to jokių didelių prielaidų ir išvadų daryti negalima. Nes juk taip stereotipizuojama. O juk mes jau nebenorime būtų stereotipų įkaitais, ar ne?
Na, nebent stereotipai būtų apie tai, kad toks nusikaltimų skaičiaus didėjimas kartais yra vien tik dėl to, kad buvo didelė jaunų vyrų koncentracija, o kultūra čia nieko dėta. Toks stereotipas yra politiškai korektiškas, todėl ir leidžiamas.
Žinoma, dar būtų galima kalbėti apie situaciją Prancūzijoje Callais uoste, kur atbėgeliai užpuldinėja sunkvežimius. O kur dar visa ta istorija Vokietijoje, kuomet 2016 Naųjųjų Metų išvakarėse ir pačios nakties metu Hamburge, Štutgarte, Frankfurte, Kelne, Diuseldorfe, Dortmunde ir dar keletoje kitų Vokietijos miestų buvo seksualiai užpultos apie 1200 moterų.
Tą istoriją Vokietijos žiniasklaida bandė nuslėpti idant nesuteikti Vokietijos fašistėliams parankaus įrankio jų propagandai apie „vokiečių kultūrą“, “tautinę valstybę” ar kitų pasenusių anti-progresyvių socialinių konstruktų bei atbėgėlių keliamų grėsmių mitams skleisti. Tai bent Vokietijos žiniasklaidos žygdarbis kovoje su stereotipizavimu!
Čia prieiname pagrindinę faktų problemą. Ji yra ta, kad jie neleidžia kovoti su stereotipais. Juk visiems progresyviai mąstantiems žmonėms yra puikiai suprantama, kad anksčiau minėti faktai tėra sutapimas ir koreliacija. Jokių priežastingumo ryšių tikrai nėra. Atbėgėliams tiesiog nepasisekė ir tik visiškai nelaimingo atsitiktinumo dėka jų atvykimo kontekstas buvo sudarkytas.
Ir Daiva puikiai pasakė priežastį, kodėl. Pasirodo, kad jų atvykimo sudarkymas mūsų mintyse įvyko dėl to, kad mes tiesiog “nė velnio nieko neišmanome nei apie tų žmonių gyvenimo ypatumus, nei apie jų kultūrą”. Iš to nesupratimo juk ir kyla visos problemos, visos neteisingos interpretacijos ir nesusipratimai.
Vadinasi, norint mums pašalinti savo stereotipinį mąstymą apie juos, mums tereikia juos geriau suprasti. Ir viskas.
Manau, niekas negali paneigti to, kad, norint gerai perprasti kieno nors kultūrą , geriausiai būtų tiesiog gyventi kartu. Kadangi „dėl karo ir dėl neramumų“ mums nerekomenduotina vykti ten, vadinasi, tėra vienintelė išeitis. Ir ji yra visiškai aiški.
Čia dar reikėtų pridurti ir tai, kad jei mes po susipažinimo artimiau vis tiek nuspręstume, kad vis dėlto tarp mūsų ir jų vis tik yra tam tikrų kultūrinių nesuderinamumų, skirtumų gyvenimo būde ar skirtingos pasaulėžiūros, to bijoti tikrai nereikia.
Kodėl? Nes, kaip Daiva sako, „tose šalyse [iš kurių atvyksta atbėgėliai] vyksta dideli pokyčiai, tik mes to nematome ir negirdime, o dažniausiai vadovaujamės absoliučiai pasenusia informacija“.
Kitaip tariant, net jei ir yra kokių nors skirtumų, tai vis tiek viskas yra gerai, nes vykstantys „pokyčiai po pokyčių, pokyčiai po pokyčių“ greitai juos padarys visai tokiais, kokiais esame mes.
Jau labai labai greitai. Na, tik gal truputėlį dar reikės palaukti - kelis dešimtmečius, nes, vėl cituojant Daivą, „dauguma tų dalykų, kuriuos mes įvardijame, kaip didžiausius jų ir mūsų skirtumus [...] pas mus išnyko tik prieš kelis dešimtmečius.“
Taip, kad viskas čia yra gerai, ir tikrai nėra ko baimintis.
Kad nėra ko baimintis patvirtina ir statistika. Daivos prašymu, policijos departamentas pateikė informaciją, kad 2014-2020 metais Švenčionių rajone (kuriame ir yra užsieniečių registracijos centras ir jame yra didžiausia prieglobsčio prašančiųjų koncentracija) vyko tiek nusikaltimų: 2014-aisiais - 474; 2015-aisiais - 447; 2016-aisiais - 340; 2017-aisiais - 403; 2018-aisiais - 343; 2019-aisiais - 254, o 2020-aisiais - 248 nusikaltimai. Matoma, kad nusikaltimų skaičius tikrai mažėjo.
Tiesa, čia fašistėliams vėl gali kilti klausimas: jei nusikaltimų skaičius minėtu laikotarpiu iš tiesų nuosekliai mažėjo, o kaip tada su ten gyvenančių užsieniečių skaičiumi lyginamuoju laikotarpiu?
Tie fašistėliai gali bandyti teigti, kad, kai 2015-aisiais kilo didelė atbėgėlių banga, tas atbėgėlių skaičius ir Lietuvoje tuo laikotarpiu buvo padidėjęs, o po to nuosekliai 2016-2020-aisiais mažėjo, su kuo mažėjo ir nusikaltimų skaičius.
Ačiū Dievui, kad yra tokių kovotojų su stereotipais kaip Daiva ir kiti progresyvistai, nes kitaip, spėju, nemaža mūsų dalis ant tos fašistėlių logikos paslystų, ir pradėtų galvoti, kad galbūt tie fašistėliai su Sinica ir Nacionaliniu Susivienijimu priešakyje kelia pakankamai logiškus klausimus apie mūsų identitetą, atbėgelių integraciją ir tikruosius jų siekius. Jau nekalbant apie tai, kas už visų tų atbėgėlių apgyvendinimą sumokės.
Šioje vietoje būtina sukritikuoti ir Europos Tarybą bei humanitarinę pagalbą teikiančias organizacijas, nes jos taip pat yra per mažai progresyvios.
Daiva rašo, kad humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos yra teigusios, kad „kada vienoje vietoje apsigyvena tiek skirtingų tautybių ir religijų žmonių, daugiau problemų kyla [apgyvendinimo centrų] viduje“.
Čia tikrai nesuprantu, kaip tos organizacijos galėjo tai pasakyti? Juk tai yra pats pačiausias stereotipinis mąstymas, prieš kurį taip sunkiai Lietuvos progresyvistai ir kovoja.
Dabar fašistėliai vėl gauna papildomą įrankį ir gali drąsiai tas organizacijas cituoti ir sakyti, kad “jūs žiūrėkit, kas darosi kai skirtingų tautybių ir religijų žmonės maišosi. O gal tokių maišymosi eksperimentų tiesiog nedarykime ir atbėgėlių nepriimkime?”
Europos Taryba su savo direktyva dėl to, kad bet kuri keltų ar oro linijų bendrovė, į Europą atvežusi nelegalus, iš savo pačių lėšų turi juos gražinti atgal, taip pat čia nepadėjo.
Juk visiems yra aišku, kad, kalbant apie migrantų kontrabandinį gabenimą, ir iš to kilusį skandalą dėl prie Graikijos krantų 4 tūkstančius, deja, neišgyvenusių nelegalų kalčiausi čia yra ne patys kontrabandininkai, o Europos Taryba su savo reikalavimais.
Kaip ji drįso skelbti direktyvas kovai su nelegalia migracija? Juk jei nelegalams būtų suteiktos galimybės atskristi ar atplaukti geros kokybės laivais nepaisant kovos su nelegalia migracija, minėtų mirčių būtų buvę galima išvengti.
Tad, apibendrinant, Daivai tik telieka pasakyti „ačiū“ už puikų ir drąsų straipsnį, už labai svarbias mintis, idėjas ir siūlomas išeitis. Straipsnis detaliai išnarsto situaciją, parodo esmines problemas, jų kilmę ir sprendimo būdus. Jis taip pat paaiškina grėsmes - kas nutiks, jei minėtosios atbėgėlių sukeltos problemos nebus sprendžiamos taip, kaip reikia.
Mes visi turime siekti išlaikyti Vakarietišką toleranciją ir humaniškumą, o atbėgėlių metamus iššūkius galime įveikti supratingumu ir stereotipinio mąstymo atsisakymu.
Taip mes nesuteiksime Batkai to, ko jis siekia, ir nepaaukosime Vakarietiškosios tolerancijos ir demokratinių vertybių.
Tie straipsnio pradžioje minėti 73% ir 68% nėra dauguma, o, kaip Daiva leidžia suprasti, tiesiog yra suklaidinti stereotipinio mąstymo, ir tiek. O stereotipinį mąstymą reikia būtinai keisti.
Tad keiskime mūsų stereotipinį mąstymą apie atbėgėlius, priešinkimės Batkos provokacijoms, ir, kartu su Daiva ir kitais Lietuvos progresyvistais, eikime šviesesnio rytojaus link.
Nes mes visi juk esame šio Pasaulio Vaikai, o jūs būti „naudingu Batkos idiotu“ juk nenorite, ar ne?
Taip, kad mums, proliams ir plebėjams, reikia dar daug mokytis - mokytis tolerancijos, mokytis žmogaus teisių ir mokytis atsisakyti stereotipinio mąstymo. Už tai ir pakelkime taurę ir dar kartą padėkokime Daivai.