Ta tvarka, kuomet laukiame, kol kelias dienas bus maža temperatūra - nuolat! - ir tik tada svarstoma jungti šildymą, yra pasenusi ir neveiksminga. Žiūrėkite, dabar jau mėnesį oras vėsus.
Taip, sniego dar nesimato, bet tik jau nesakykite, kad šilta. Net jeigu kelias dienas lauke būna šilčiau, seni namai įšąla jau prieš tai, ir per tas kelias dienas niekas neatšyla.
Gyvenu sename daugiabutyje. Didmiestyje. Jis visas įšalęs, skalbiniai nedžiūsta po kelias dienas. Kai dirbu iš namų, sėdžiu susisukusi į skaras, pledus, į trasą eina ir vilnonės kojinės.
Virš manęs gyvenantys kaimynai turi pasidarę remontą, o ir gyvena aukščiau, jiems šilčiau. Jie gal dar ir nenorėtų šildytis. O man jau kelias savaites reiktų šildymo. Tai kodėl negalime nuspręsti kiekvienas už save?
Draugės bute jau net pelėsis nuo to šalčio ir drėgmės atsirado. O jos kaimynai - vyresnio amžiaus, taupo, kiek gali, jeigu nuo jų priklausytų, tai sausį gal šildymą ir įsijungtų.
Bet kodėl turime visi būti suvienodinti ir laukti, kol kažkas (savivaldybės!) nuspręs, kad visiems jau pakankamai šalta?! Jeigu aš turiu pinigų ir noriu, kad būtų šilta, tai kodėl negaliu tų savo pinigų leisti šildymui? Kas nenori, tegu nesišildo.
Sakote, būtų brangu kiekvienam padaryti individualų pajungimą ir autonomiškai šildytis? Ne brangiau, negu kelių metų miestų kalėdinės eglutės kartu sudėjus.
Bet joms švaistytis mes kažkodėl galime, o va šildymui ir gyventojų sveikatai, gerovei - ne. Juokinga, kai eglutės svarbiau už žmonių sveikatą. Ir taip yra ne viename mieste, patikėkite. Didieji miestai turėtų rodyti pavyzdį, o rodo tik subinę. Taip neturėtų būti.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt