Pradžioje mes su draugų šeimomis nusprendėme sudalyvauti šeimos dienos progai skirtuose renginiuose. Renginių gausa pasiskųsti negali nei vienas miestas, tačiau mes nusprendėme sudalyvauti „Šeimos gynimo maršo“ organizuotame renginyje.
Tiesa, kiek nustebino viso renginio slaptumas. Nebuvo skelbiama vieta, kur vyks minėtas renginys. Tai draugai tiesiog rado renginio vietą per socialinius tinklus. Pradžioje galvojome, kad renginys yra privatus ir jame dalyvauti negalima be bilietų, tačiau gilinantis paaiškėjo, kad renginys yra viešas, bet dėl neaiškių priežasčių renginio vieta bus slepiama iki paskutinės minutės.
Aš politika daug nesidomiu, todėl man pasirodė keistas toks organizatorių slaptumas. Na, bet ką padarysi. Susiradome informaciją ir susiruošėme dalyvauti. Aprašymas buvo labai daug žadantis. Tiesiog su šeimomis nusprendėme smagiai praleisti laiką gražioje sodyboje su gražiu renginiu.
Kai atvykome į vietą, kurioje rinkosi dalyviai, nustebome, kad dalyvių nebuvo labai didelė gausa. Aš buvau prisiklausius, kad gali būti visokių provokacijų ir piktų žmonių, tačiau nieko panašaus neteko matyti.
Žmonės, kurie būriavosi ir laukė, kol važiuosime į vietą, buvo labai draugiški. Man be galo buvo gražu Lietuvos vėliavomis pasipuošę automobiliai. Žmonės buvo pasidabinę su lietuviškos atributikos simboliais, kas su kaspinėliais, kas su apyrankėmis su mūsų trispalve.
Nuotaika buvo labai šauni, jautėsi visų vienybė. Visi laukė renginio, bendravo ir fotografavosi. Tikrai galiu pasakyti, kad niekas nebuvo nusiteikęs agresyviai.
Visi susirinkę kolona pajudėjo į vietą, kurioje turėjo vykti žadėtas renginys. Kai atvykome, mašinų buvo daugiau, vėliavų taip pat buvo nemažai. Po truputį rinkosi žmonės. Prie įėjimo grojo muzikantai, sutinkantys svečius. Taip pat buvo ir apsauga, kuri tikrino daiktus. Prie įėjimo kabojo plakatas, kokius daiktus įsinešti yra draužiama. Nieko neįprasto, visi renginiai tokie.
Bet, nepaisant to, visi labai malonūs ir šventiškai nusiteikę. Įėjus į sodybos teritoriją, atsivėrė nuostabus vaizdas. Labai graži aplinka, daug užsiėmimo tiek suaugusiems, tiek vaikams. Pasitiesus pleduką ant žolės su draugais išsirikiavome savo gardumynus ir laukėme žadėto koncerto, kuris pasak vienos organizatorės, turėjo būti viso renginio vinis.
Kiek nustebino ant scenos užrašas „Stop diktatūrai Lietuvoje“. Tas labai krito į akis ir nuteikė nelabai maloniai.
Renginio pradžia kiek užtruko dėl nemažo žmonių kiekio. Tad teko palaukti. Labai smagu buvo, kad oras leido pasidžiaugti nuostabia gamta. Renginys, kaip ir priklauso, prasidėjo nuo Lietuvos Tautiškos giesmės, kuriai pritarė smuikas. Labai gražu ir prasminga. Vėliau buvo rodomas filmukas ir tylos minute pagerbtas Romas Kalanta. Aš, kaip didelė Lietuvos patriotė, iš pradžių buvau sužavėta. Tačiau mano visą šventinę nuotaiką po truputį keitė nusivylimas.
Į sceną vienas po kito kilo žmonės, kurie savo kalbomis aptemdė visą renginio kurtą dvasią. Nuo politikavimo kiekio pasidarė nuobodu ir bloga. Kai kurie dalykai man patiko – tokie, kaip patriotiškumo skatinimas, meilė Lietuvai ir šeimai. Tas tikrai labai gražu ir vertinga. Tačiau visa kita buvo neskanu. Pasijutau esanti kaip labai nevykusiame politikų, kurie net nėra politikai, arba yra nežinomi, agitacijos vakare.
Labiausiai nuvylė formuojama nuomonė, kad dabar Lietuvoje blogiau, nei sovietiniais laikais. Kaip galima šitaip viešai sakyti? Aš net nesiplėsiu, kokia tai nesąmonė ir kad taip kalbėti mažų mažiausiai nėra nei patriotiška, nei normalu.
Nuo scenos liejosi neapykantos žodžiai LGBT bendruomenei, dabartinei valdžiai. Buvo peikiamas karas, bet buvo ištarta, kad „nereikėjo pyktis su kaimynais“. Bet kaip galim nesipykti, kai kaimynas yra agresorius? Taip pat skatinama griauti valdžią. Su kiekvienu pasisakančiuoju agresyvus tonas tik aštrėjo.
Labai šokiravo ir nuvylė vis akcentuojama nuomonė, kad iš mūsų kažkas bando atimti šeimą. Kas ir kaip ją bando atimti, nelabai supratau. Vienas po kito, lipo į sceną žmonės, kurie skatino nepasitikėti niekuo, nei žiniasklaida, nei teisėsauga Lietuvoje.
Man tokie žodžiai kelia siaubą. Kaip galima taip neatsakingai skatinti nepasitikėjimą šiomis priemonėmis, o dar prisidengiant laisve. Juk laisvė ir atėjo per žodį. Kaip galima šitaip skatinti pyktį, o ypač tokioje gražioje šventėje.
Vėliau prasidėjo žadėtas koncertas „vakaro vinis“. Na, gaila, bet įspūdžių išvis nepatiko. Į sceną lipo kažkokios moterys, kurios nei dainuoti moka, nei turi ką pasakyti. Renginio vedėjas sakė, kad niekas nesutiko pas juos koncertuoti, net už atlygį. Bet nenuostabu, kai pasiklausiau tokių kalbų, man irgi atšoko bet koks noras dalyvauti tokiam renginyje.
Šios kalbos tęsėsi gal porą valandų. Visų jų neklausėme, nes tiesiog jų buvo per daug. Labai gaila, kad tokią gražią šventę sumenkino politika ir neapykantos kurstymas tarp žmonių. Norėčiau, kad ši šventė ir renginys pirmiausiai atkreiptų dėmesį į šeimas, o ne savo egoistinius tikslus dangstytų tokia gražia mintimi. O renginio idėja galėjo būti labai graži ir labai gaila, kad taip gražiai prasidėjęs, baigėsi nelabai pakiliai.