Ir iš tiesų – pats Dua Lipa pasirodymas nė trupučio nenuvylė. Nors esu aplankiusi nemažai koncertų, tokį mačiau pirmą kartą. Šviesos efektai, vizualizacijos, šokėjai, garso kokybė, visas šou buvo nuostabus ir vertas kiekvieno sumokėto euro.
Viskas apgalvota nuo A iki Z, repetuota daugybę kartų, padaryta tikrai kokybiškai ir aukščiausio lygio. Jei kitais metais vėl turėčiau galimybę nuvykti į jos koncertą, nors ir nesu prisiekusi gerbėja, tikrai vykčiau, nes renginys buvo įspūdingas.
Tačiau pagyrų užteks – noriu pasidalinti keliomis pastabomis.
Visų pirma, kai pirkome bilietus, buvo skelbta, kad apšildanti grupė bus Tove Lo. Tai ganėtinai garsi dainininkė, jos koncertą vieną kartą gyvai mačiau festivalyje, jis taip pat labai patiko, todėl dėl bilietų pirkimo buvo dar mažiau abejonių – juk vienu kartu pamatyti dvi patinkančias dainininkes yra puiku.
Už vieną bilietą į Dua Lipa koncertą mokėjome maždaug po 70 eurų. Kažkam tai dideli pinigai, kažkam nelabai, bet asmeniškai man tai nėra itin maža suma. Visgi, kaip ir rašiau – vienu metu dvi didelės žvaigždės, kurių muziką mėgstu, tad tokios progos praleisti neverta.
Tačiau prieš pat koncertą sužinojome, kad vietoje Tove Lo pasirodys lietuvis Dj Jovani – Jonas Nainys. Tikrai nesu prieš jį nusiteikusi, tačiau tai visiškai skirtingo lygio atlikėjai, o pinigus mokėjome ne tik už Dua Lipa, bet ir už Tove Lo.
Tad pasijutome savotiškai apgauti. Jei jau tenka keisti apšildančius atlikėjus, tai gal būtų galima paieškoti kažko bent panašaus lygio į tai, kas turėjo būti? Dabar atrodo, kad buvo padarytas paskutinės minutės sprendimas, o organizatoriai numojo ranka ir maždaug pamąstė – „ai, bus gerai“. Nebus, nes žmonės mokėjo pinigus. 70 eurų buvo vieni pigiausių bilietų, bet kiti pirko dvigubai brangesnius.
Po Dj Jovani apšildymo, kuris truko viso labo 30 minučių, tikėjomės, kad greitai išvysime pagrindinį vakaro pasirodymą. Dažniausiai po apšildymo atlikėjai pasirodo praėjus maždaug 10 minučių. Laukėme 10 minučių. Nieko. 20 minučių. Vis dar nieko. Kojas jau skauda, karšta, stovėti vienoje vietoje ir laukti kažko – nelabai įdomu. 30 minučių. Vis dar nieko. Galiausiai Dua Lipa atėjo į sceną prabėgus 40 minučių. Na taip, ne 4 valandos, tačiau gana daug, o ir visas apšildymas praranda savo prasmę.
Vos prasidėjus koncertui, jau nuo apšildymo, arenoje sklido rūkymo kvapas. Nesunku buvo pastebėti, kad žmonės sugalvojo rūkyti kaitinamąjį tabaką pačioje arenoje. Nežinau, kaip išvis galima sugalvoti tokį dalyką – patalpose, kur aplink daugybė, tūkstančiai žmonių, pradėti rūkyti.
Tiesiog nesuprantama. Juk visi aplinkiniai visiškai nenori uostyti jūsų dūmų. Jei žinote, kad nesugebėsite išbūti 2–3 valandų be rūkymo – neikite išvis. Kaitinamasis tabakas kitiems smirda, todėl toks elgesys ne tik nepagarbus, bet išvis nepateisinamas.
Ir pabaigai, kalbant apie pagarbą. Lietuviams dar jos tikrai derėtų pasimokyti. Žinoma, publika labai priklauso ir nuo paties koncerto tipo, tačiau šį kartą daug žmonių nemaloniai nustebino. Atėjome dar prieš koncertui beprasidedant, ramiai atsistojome į laisvą vietą, ir ten stovėjome visą koncertą.
Tačiau viso renginio metu atsirado „protingesnių“, kurie bandė prasibrauti kaip įmanoma labiau į priekį, nors vietos absoliučiai nebuvo. Tad įsivaizduokite situaciją – stovite ramiai, iš visų pusių prie pats stovi kiti žmonės, karšta, nelabai kas matosi, o tada grupelė protinguolių pradeda jus stumti su rankomis ir brautis į priekį, kad būtų arčiau scenos.
Galiausiai, supykę dėl tokio elgesio, nebeleidome niekam pro mus prasibrauti. Jei nori būti arčiau scenos, ateik iškart atsidarius durims, paprasta taisyklė.
Tad kelis kartus viskas vos nesibaigė muštynėmis, mat tie protinguoliai ne tik stumdosi ir „naglai“ bando lįsti pro tave į priekį, bet dar ir baisiai supyksta, jei nedarai jiems specialaus praėjimo. Bet, kol tokiems nuolaidžiausim, ramių koncertų ir neturėsime.
O šalia manęs stovėjo įkaušęs vyras, kuriam labai norėjosi viso koncerto metu labai intensyviai šokti. Iškart pasakau – taip, koncertuose ir reikia šokti, linksmintis, ir taip, aš pati visą koncertą šokau.
Tačiau jo elgesys buvo peržengiantis ribas. Jis stovėjo taip arti, kad visą laiką arba jo nugara man buvo tiesiai į veidą, arba mano veidas jam tiesiai po pažastimi. Kai vietos taip nedaug, stengiesi šokti taip, kad kitų nekliudytum ir neužgautum.
Tačiau jam ši taisyklė negaliojo. Jis visą koncertą šoko iškėlęs rankas ir mosikuodamas su alkūnėmis. Tad tas kelias valandas turėjau saugoti savo galvą, kad negaučiau iš alkūnės. Kelis kartus prašiau arba pasitraukti, arba būti atsargesniam. Visgi, jokie prašymai jam nesuveikė, jis ir toliau maskatavosi su alkūnėmis man arba mano sesei virš galvos.
Taigi, kaip ir minėjau, nors pats koncertas buvo tikrai nuostabus, tačiau kai kurie organizaciniai dalykai bei tautiečių elgesys nemaloniai nustebino. Belieka tikėtis, kad pamokos bus išmoktos, o mes kitą kartą tikriausiai pirksime sėdimas vietas – jose žmonės šoko taip pat atsistoję, tik niekas nesibrovė pro juos į priekį viso koncerto metu, arba nemosikavo alkūnėmis prie pat galvos.
Ši autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos. Už skaitytojo nuomonę redakcija neatsako.