Nesu nei už, nei prieš homoseksualius asmenis – tai tiesiog žmonės, kurių preferencijos lovoje man nėra įdomios. Tačiau esu prieš neapykantos kurstymą ir diskriminaciją. Mano galva, šiuolaikinėje visuomenėje jos turėtų nelikti.
Todėl darosi truputį baisu, kai tokiomis žinutėmis dalinasi žmonės, auginantys ateities kartas. Negana to, kad man toks požiūris apskritai asocijuojasi su neišsilavinimu ir proto tamsybe, baisu darosi, ko jie išmokys pačius mažiausius.
Kitas dalykas – nenustoja stebinti, kaip tie patys pedagogai nepasimoko ir skelbia neapykantos kupinas žinutes socialiniuose tinkluose. Kokiame pasaulyje jie gyvena, jei galvoja, kad tokie pasisakymai nesukels skandalo? Tik patvirtina mano mintį apie tai, kad tai turi būti neišprusęs, apie veiksmų pasekmes nesugebantis pagalvoti, pasaulio nematęs, kažkur giliai sovietmetyje užstrigęs žmogus.
Ir išvis – ar liko Lietuvoje normalių pedagogų? Tokių, kurie nerėktų ant vaikų, neskriaustų darželinukų, neskleistų dezinformacijos ir neapykantos? Juk pastaruoju metu žiniasklaidoje tiek visokių istorijų pasirodo.
Klausimas tik vienas – kaip tokie žmonės gali dirbti su vaikais? Suprantu, darbuotojų trūksta, niekas nenori dirbti, mažos algos ir t.t. Bet ir tų algų reikia būti nusipelnius.
Ačiū, kad dalijatės savo nuomonėmis. Norite pranešti naujieną ar išsakyti mintis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt