Širdį plėšo įsivaizduoti, ką išgyvena dvejų metukų mergytė. Juk tai jau ne kūdikis – tai aplinką jau suvokiantis, kalbantis, vaikštantis žmogutis. Tokio amžiaus būnant mama jai visas pasaulis! O dabar ji staiga išnyko, o vietoje jos – svetimi žmonės. Kaip turėtų būti baisu! Galim tik tikėtis, kad jie suteikia mergaitei bent kiek žmogiško rūpesčio ir šilumos.
Bet yra ir kita pusė, kurią sunku įsivaizduoti – tai vaiko tėvai. Kažkodėl komentaruose visi keikia mamą, bet mes nežinome, gal tai buvo ir dviejų žmonių sprendimas? O kokiais žodžiais žmonės tą moterį kolioja! Net darosi šlykštu paskaičius. Ypač užstrigo kolegės ištarta frazė – „net kalės savo vaikų taip nepalieka. Beširdė kirmėlė“.
Tik ar tikrai taip? Galima tik įsivaizduoti, kas šiuo metu dedasi tos moters galvoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad mergaitė buvo tvarkingai aprengta, užklota, nenumesta kaip skuduras. Vadinasi, rūpėjo. Neįsivaizduoju, kas tokio baisaus turėjo atsitikti mamos (ar tėčio) gyvenime, kad priimtų sprendimą vaiką palikti likimo valiai. Tikiuosi, nei man, nei bet kuriam iš visažinių komentatorių to niekada neteks patirti. Nes palikti dvejų metų džiaugsmelį turėtų būti nepakeliamai skaudu.
Galų gale, tik ką visi išgyvenome pro langą išmesto kūdikio tragediją. O kiek dar istorijų būta apie nužudytus vaikus. Kaip bebūtų, iš šios mažylės bent jau neatimta gyvybė ir paliktas šansas rasti iš tiesų mylinčius ir šiltus namus. Tikėkimės, kad taip ir bus, o visiems vaiką palikusių tėvų linčiuotojams pirmiausia reikėtų susimąstyti. Juk ne dėl lengvo gyvenimo tokie sprendimai priimami.
Ačiū, kad dalijatės savo nuomonėmis. Norite išsakyti mintis ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt