Žiniasklaidoje perskaičiau apie Viktoriją Siegel-Suodaitę, kuri susidūrė su nemolonumais. Moteriai buvo iškviesta Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl neva žalojamo ir neprižiūrėto vaiko (Straipsnį skaitykite čia).
Mane ištiko šokas, kaip galima šitaip piknaudžiauti tarnybų darbu ir taip neatsakingai, laisva ranka rašinėti melagingus skundus. Tik dėl to, kad žmogus žinomesnis? Kyla daug klusimų: kas daro įtaką tokia žmogaus elgesiui? Pavydas? Pyktis? Liga?
Tai protu nesuvokiama, kaip galima tyčia kenkti visiškai svetimam žmogui. Perskaičius visokius komentarus žinomų žmonių paviešintas istorijas atrodo, kad gyvenu tarp nestabilių žmonių. Baisu pagalvoti, kad tų moterų, kurios persekioja žmones vaikai auga kartu su maniškiais. Kad gal jas sutinku darbe, parduotuvėje ar gatvėje. Juk tai visiškai neprognozuojamo elgesio piliečiai.
Jus erzina tos moters sėkmė? Nežiūrėkite, nesekite, nepirkite iš jos produktų. Tačiau stebite, žiūrite, ieškote, dažnu atveju net sekate, o kai pyktis pasiekia piką – kenkiate?
Socialinėje erdvėje vis daugiau nuomonės formuotojų kalba apie sekėjų persekiojimą. Viena moteris taip pat dalinosi, kad yra sekama prie namų, ją ir jos vaikus fotografuoja ir kelias į abejotinus „pletkų“ forumus.
Ar jūs tikrai neturite žmonės ką veikti? Sveikam žmogui niekada nekiltų mintis sekioti iš paskos svetimą žmogų, jį filmuoti ar fotografuoti ir kelti į kažkokias pokalbių platformas gandus. Atrodo, kad ištiko kažkokia masinė psichozė. Jei socialiniai tinklai trukdo ramiai gyventi, gal verta pagalvoti apie jų atsisakymą?
Visai neseniai vykę įvykiai, kai žinomą influencerę sekė ir fotografavo jos namus. Žinoma, ji liko pati kalta dėl to, kad viešai pavadino persekiotojus vagimis. Tai buvo turbūt vienintelė klaida, nes tai vyko viešai. Tačiau tie žmonės savo elgesiu parodė, kokie neadekvatūs jie yra. Nors tai protu nesuvokiama. Kad jau žinomas žmogus, tai jis nebegali jaustis saugus net savo namuose?
Baisu, kai pagalvoji, kad mūsų visuomenė siekia sumurkdyti kitą su purvais, apšnekėti, įskųsti be kaltės ir visaip kaip pažeminti. Kai man nutinka koks nesusipratimas su pažįstamu, kai sužinau, kad mane apšnekėjo kolegė – jau tada būna labai nemalonu. O žinomiems žmonėms tenka ištverti tą patį, tik daug didesniu mastu: viešą apkalbėjimą, netgi persekiojimą. Neįsivaizduoju, kokią storą odą reikia turėti, kad visą tai atlaikytum.
Abejoju, ar padeda pasakymas „nekreipti dėmesio“, nes kol žmogus gyvas, tol jis reaguoja. Kitą kartą rašydami komentarą pagalvokite, kokį poveikį jis gali turėti kitam žmogui. Ar prieitumėte gatvėje ir spjautumėte kitam į veidą? Tikiuosi, kad ne. Bet komentarai socialinėje erdvėje ir be kaltės „pridavinėjimas įstaigoms“ yra tas pats ar net blogiau. Turėkite sąžinės.
Siųskite savo istorijas ir pasakojimus pilieciai@delfi.lt