Vilnietė Živilė teigė pritarianti anksčiau išsakytoms neigiamoms nuomonėms apie streiką.
„Tai yra totalus pasityčiojimas iš žmonių. Sulaukti 10 laipsnių šalčio, 20 centimetrų snygio, gripo ir įvairių virusų sezono, ir tik tada surengti streiką. Nejau nebuvo kitų metų laikų, kai paprasti piliečiai nebūtų taip nukentėję?!
Kaip kenčia senukai, kurie dėl duonelės turi bristi per sniegą, griūti ant ledo vietoje to, kad galėtų nors keletą stotelių pavažiuoti? Aš, asmeniškai, turiu papildytą vilniečio kortelę trims mėnesiams, o į darbą ir iš jo tenka važiuoti nuosavu automobiliu. Kam nukeliavo mano pinigai, sumokėti už viešojo transporto paslaugas?! Nepamirškime, kad kenčia ne tik vilniečiai. Į Santaros klinikas vizitų mėnesių mėnesiais laukia pusė Lietuvos gyventojų. Ir norint laiku nuvykti pas gydytoją tikrai negali kliautis viešuoju transportu, kuris važiuoja pagal savo asmeninius grafikus, viešai neskalbiamus visuomenei. Nors pavėžėjai šioje situacijoje laimi.
Gyvenu Vilniaus pakraštyje ir iki Jeruzalės nusigauti yra tik keli autobusai, kurių vienas nekursuoja, būtent, nuo 7 val. 30 min. iki 9 val. 30 min., kai visi dirbantys skuba į darbus. Ar tai yra normalu?
O dabar – bendrai apie darbo rinką. Jei žmogaus netenkina darbdavys, darbo sąlygos, atlyginimas ir kiti dalykai, jis yra laisvas keisti darbą. Būtent tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumas ir apsprendžia darbo vietos kainą. Pasiūlymas streikuojantiems vairuotojams ir vairuotojoms: pakelkite savo užpakalius ir eikite ieškoti geriau apmokamo darbo, kurio taip reikalaujate. Jo, patikėkite, tikrai yra. Manau, kad čia ir išlenda yla iš maišo – galbūt tie vairuotojai neturi absoliučiai jokios darbo patirties bei išsilavinimo, tik vairuotojo pažymėjimą. Arba sukurkite verslo planą, pasiimkite paskolą ir susikurkite sau darbo vietą, ir priimkite kitus. Gal tuomet suprasite, kad niekur iš dangaus mana nesninga“, – rašė Živilė.
Tačiau buvo ir priešingų nuomonių. Kai kurie skaitytojai palaiko vairuotojus. Palaikymą išreiškė ir skaitytojas Kęstutis: „Visiškai palaikau vairuotojus. Prie to privedė niekinantis politikų požiūris į paprastą žmogų. Šimonytė leptelėjo, neva tai susiję su rinkimais, nors streiką norėta organizuoti prieš metus, kai jokiais rinkimais nekvepėjo. Blogai, kad išvis kažkas dar iš vairuotojų dirba, reik kaip Londone – kai streikavo traukinių vairuotojai – visiems nutraukti darba ir šikt ant kažkokių teismo sprendimų.“
O vilnietis Darius teigė, kad vairuotojai ir keleiviai siekiami sukiršinti.
„Labai palaikau VVT vairuotojus ir vairuotojas už jų drąsą ir ryžtą, nes Lietuvoje apskritai nėra lengva streikuoti. Valstybė dažnai trukdo darbuotojams streikuoti. Kas per reikalavimas užtikrinti kažkokį procentą reisų ar maršrutų? Tokiu būdu paliekama galimybė darbdaviui ignoruoti streikuotojų reikalavimus. Panašu, kad mums dar toloka iki Vakarų laisvių ir teisių protestuoti ar streikuoti.
Pavyzdžiui, viename Kanados mieste visas visuomeninis transportas streikavo tris mėnesius ar net ilgiau. Taip pat pažiūrėkime į Vokietijos, Prancūzijos ar Belgijos viešojo transporto darbuotojų streikus. Ten yra normalu, kad kai darbdavys pradeda ignoruoti darbuotojų reikalavimus, jie streikuoja.
Panašu, kad ir dalis mūsų tautiečių išpuiko, o valdžia, tai žinodama, matyt bando sukiršinti streikuotojus su kitais žmonėmis, ir taip išvengti atsakomybės už savo blogus sprendimus ir streikuotojų reikalavavimų įgyvendinimo“, – įsitikinęs skaitytojas.