Aš su draugu šiemet nusprendėme pastovyklauti. Kadangi populiarios vietos dėl pokarantininės situacijos labai užkištos arba neadekvačiai brangios, atostogų metu tiesiog keliavome automobiliu po Lietuvą ir apsistodavome įvairiose stovyklavietėse, miškuose, prie ežerų ir panašiai.
Vieną paskutiniųjų vakarų, savaitgalį, su palapine atvykome prie Žeimenos upės – ten yra stovyklavietė, planavome apsistoti nakčiai.
Ir ten pat privažiavo jaunimo, tokia gauja vaikėzų. Muzika baisiau nei Šventoje, bumčikai visokie, ne tie gerieji, o tie „padėk, Dieve“. Gezų balius. Iš stovyklavimo neliko jokio džiaugsmo, nes nei pasikalbėsi, nei pamiegosi – baubia tie stovyklautojai visą naktį ir nesusimąsto, kad ne vieni prie upės yra.
Ir tas kontingentas... Atvažiavo tokie briedžiai, o mergaitės tokios jaunos, dvidešimtmetės gal, na, ir matosi, kad nori tiems briedžiams patikti. Juokiasi, spygauja, maivosi, apsimeta, kad smagu joms su ta gezine muzika. O briedžiai rėkauja, būbauja, demonstruojasi, – žodžiu, vyksta poravimosi šokis.
Piemenys, bet iš kantrybės išveda gerai. Pati tikrai mėgstu pasilinksminti, na, bet atleiskit, ne šitaip. Ir mano draugui, ir man buvo sugadintas vakaras, naktis.
Noriu pasakyti vieną patarimą visiems stovyklautojams. Jei esate iš tų, kurie mėgsta triukšmingai paūžti, atsiminkit, kad bendrose stovyklose nesat vieni. Jei labai norisi sklaidytis, išsinuomokit poravimuisi kokią sodybą. O tiems, kurie žino, apie ką kalbu, nes patys mėgsta ramybę gamtoje: pasiimkite ausų kištukus. Sėkmės.