Atsiųskite savo uždraustos meilės istoriją adresu konkursai@delfi.lt ir laimėkite 100, 200 ir 300 eurų romantika.lt dovanų čekius.
Man buvo 37–eri, auginau sūnų, su vyru nesutarėm, gyvenom kartu, bet atskirai. Kasdieninė rutina slėgė, bėgimas į darbą, grįžimas namo, ruoša nuolat vargino.
Karšta birželio saulė, šiltas vasaros vėjas taip ir viliojo pasivaikščiojimams ir nerūpestingoms šėlionėms. Buvo eilinis penktadienis. Baigėsi darbo diena. Staiga draugės skambutis ir klyksmas į ragelį:
– Nejaugi pamiršai mano gimtadienį?! Ruoškis, lekiam į miestą, – pasakė ji.
Jei rimtai, buvau pamiršusi per tuos rūpesčius ir nuolatinį skubėjimą. Labai apsidžiaugiau, dingo nuovargis, pakilo nuotaika, norėjosi išlėkti prasiblaškyti ir nors trumpam pabėgt nuo visko. Retai kur išeidavau, tad ir ypatingai puošnių drabužių spintoje nebuvo.
Įšokau į aptemptus džinsus, susiradau seniai vilkėtą palaidinę nuogais pečiais ir bėgte išbėgau, net nenujausdama, kad šis vakaras sujauks visą mano gyvenimą.
Laikas mieste ėjo greitai: šampanas, užkandžiai, juokas ir tranki muzika nors trumpam leido atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių. Net nepastebėjom, kaip prabėgo laikas. O dar taip nesinorėjo grįžti namo...
Išsikvietėm taksi ir važiavom namų link. Buvo graži, žvaigždėta naktis. Žvalgėmės, dairėmės į šonus, lyg ieškodamos dar dirbančios kavinės. Visgi nesinorėjo, kad šis vakaras greitai baigtųsi.
Akimirksniu draugė riktelėjo vairuotojui, kad sustotų. Nieko nesupratau, iki namų dar buvo tolokai. Tiesiog pagalvojau, kad jubiliatė užsigeidė pasivaikščioti.
Bet viskas buvo kitaip. Netoli mano namų pamatėm dar dirbančią kavinę, o jau buvo 3 valandos. Užėjom. Prie baro laikėsi nemalonus cigarečių ir alkoholio tvaikas, aplink šlaistėsi gerai įkaušę vyrukai, o salėje girdėjosi O. Vyšniausko dainos žodžiai „Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi“.
Paėmusios po šampano taurę nužingsniavom dainos ritmu. Pasigirdo muzikanto kreipimasis: „Labas vakaras, merginos. Ką švenčiat?“
Mes tiesiog nusišypsojom ir prisėdom prie staliuko. Ir kur buvęs, kur nebuvęs prisistatė muzikantas. Draugė su šypsena pasigyrė, kad švenčia savo gimtadienį. O jis su malonumu atkirto, jog kita daina gros jai.
Aš piktai atrėžiau:
– O man kada?
– O tau, kai rytoj ateisi – visos dainos bus tik tau.
Aš tik nusišypsojau ir atsidūrėm su drauge salės viduryje ,kojos pačios šoko, o kūnas judėjo dainos ritmu. Buvau apsvaigusi nuo šampano, nuo geros nuotaikos, nuo skambančios dainos. Ir mintyse sukosi muzikanto pasakyti žodžiai.
Pašokę, išgėrę šampano ir gerokai apsvaigę išėjom į lauką. Jau švito. Lankytojai skirstėsi, o ir kavinė jau užsidarinėjo. Iš nugaros pajutau kažkokią šilumą ir kūnu einančius šiurpuliukus.
Už nugaros stovėjo tas pats muzikantas, jis užmetė man ant pečių švarką ir pasakė:
– Nesušalk. Mažute, tu šiąnakt nuostabi! Aš Ridas, nors vis tiek neprisiminsi.
Mano širdis pradėjo plakti dažniau, kūnas pradėjo virpėti, žodžiai strigo gerklėje, tartum elektra mane visą nukrėtė. Draugė priėjus paragino, kad nestovėtume kaip maži vaikai ir nežiūrėtume vienas į kitą, o apsikeistume kontaktais ir eitume namo. Pasakiau savo telefono numerį ir nuskubėjome su drauge namo, o muzikantas Ridas – krautis aparatūros.
Aptarinėjom su drauge nuotykius ir praleistą laiką, o mano visos mintys sukosi tik apie muzikantą. Nesulaukusi jo žinutės vakare po darbo, nuėjau į kavinę viena, paklausyti žadėtų dainų.
Jis pamatęs mane nusišypsojo ir pasakė:
– Visos dainos tik tau!
Šito vakaro niekada nepamiršiu. Žiūrėjom vienas į kitą, lyg būtume seniai pažįstami, jis žvilgsniu mane lėtai nurenginėjo, jaučiau jo kiekvieną prisilietimą žvilgsniu. Mano kūnas tiesiog degė nuo aistros. Jis nepaleido manęs savo dainom, savo žvilgsniu.
Sakoma, kad gyvenime mylime tik kartą, tai tas kartas ir buvo šitas vyras, kurį įsimylėjau, myliu ir mylėsiu visada. Baigęs dainuot ir susikrovęs aparatūrą jis pakvietė važiuoti kartu.
Taip viskas ir prasidėjo. Praleidom nepamirštamą naktį sodyboje. Buvau pasiilgusi bučinių, glamonių ir aistros. Nežinau, kas, ar chemija, ar dainos, ar meilė iš pirmo žvilgsnio paveikė mane taip, kad man buvo niekas nesvarbu.
Laukiau jo žinučių, laukiau susitikimų, laukiau savaitgalių, ėjau į kavinę, kurioje jis dainavo, klausiau jo dainų, o po dainavimo leidom naktis kartu. Džiaugėmės vienas kitu, svaigom aistros ir bučinių jūroje.
Vos sulaukus žinutės, įsispyrus į šlepetes naktį bėgdavau susitikt. Džiaugdavomės kiekviena akimirka, praleista kartu. Viskas tęsėsi metų metus. Jis – dešimt metų jaunesnis, bet tai nebuvo kliūtis.
Ir vieno susitikimo metu jis pasakė:
– Aš negalvojau, kad mūsų pažintis taip toli nueis. Aš vedęs ir niekada nepaliksiu žmonos, man jos gaila, bet negaliu nutraukti ir mūsų santykių, nes man tavęs reikia.
Nieko neklausinėjau, neprisimenu, kaip tądien parėjau namo, ėjau pasikūkčiodama ir šluostydama ašaras.
Grįžus namo verkiau balsu, kūnas visas skaudėjo, tartum būtų pjaustomas po mažą gabaliuką peiliu. Meldžiau tik vieno, kad sūnus dar negrįžtų iš mokyklos ir manęs tokios nepamatytų. Verkiau viena namie, darbe, stovėdama eilėje parduotuvėje, visur, kur tik ėjau, ten buvo ašaros.
Galvojau, praeis. Jis man nerašė, nerašiau ir aš. Praėjo keletas savaičių, mano ašaros nesumažėjo, niekam nieko nepasakojau... Sūnus manė, kad pergyvenu dėl senesnių skyrybų, nes išsiskyriau su vyru.
Ir sulaukiau žinutės. Susitikom. Nieko neklausinėjau. Ir supratau, kad aš be jo, be mūsų, kad ir trumpų susitikimų, gyventi negaliu. Man jų reikia kaip oro, kaip vandens, kaip augalui saulės.
Susitikę vienas kito niekada nieko neklausinėdavom. Džiaugdavomės kiekviena minute, praleista kartu. Susitikimai būdavo ir ilgesni, ir visai trumpi. Jaučiau, kad kiekvienas susitikimas man suteikia sparnus, akys švyti iš džiaugsmo, bet kai reikia atsisveikint, tartum gyvai į žemę norisi sulįsti.
Ir taip jau trylika metų... Sūnus užaugo, išėjo gyventi atskirai. Aš gyvenu viena, visur viena. Niekas nesupranta, kodėl išvaizdi moteris, kuri yra savarankiška ir nepriklausoma, yra viena.
Taip, aš viena, bet širdis amžiams yra užimta. Niekada nieko nekeisčiau, nes tik su juo sužinojau, kas yra amžina meilė. Na, taip, mylėti ir neturėti.
Tiek metų prabėgo, bet nepasikeitė niekas, meilė tik dar labiau sustiprėjo. Uždrausta meilė.
Ir šiandien toks pats gražus rytas, kaip ir prieš trylika metų, ir šiandien laukiu jo žinutės ir susitikimo.
Širdyje visada skambės O. Vyšniausko daina „Mažyte mano“, o skruostu nuriedės ašara.
Atsiųskite savo uždraustos meilės istoriją adresu konkursai@delfi.lt ir laimėkite 100, 200 ir 300 eurų romantika.lt dovanų čekius.
Romantika.lt – prekės Jūsų intymiam gyvenimui ir seksualus apatinis trikotažas. Orgazmo investicijos.