Vinguriuoja keliukas,
Iš miestelio į kaimą.
Prie jo mažas namukas -
Ten gyvena mūs Laimė!
Senutėlė Motulė,
Pro užuolaidas žvelgia.
Vos pravėrus duris:
- Ar sveiki, ar pavalgę?
Nuoširdus rūpestėlis
Taip širdį paglosto,
Kad net ašara laimės
Nusirita skruostu.
Linkiu aš Mamytei
Daug metu žavingų!
Tegul sveikatėlės
Ir toliau nepristinga!
Tegul trypčioja kaime
Su vištelėm, katytėm,
Ir mezga mums laimę.
Auksinėm rankytėm.
- Per mažai mes ją mylim,-
Mano sąžinė sako,
Gerą žodį nutylim,
Ką nereikia, pasakom...
Bet motulės dukras,
Visuomet gi supranta.
Ak tas jausmas svaigus,
Kad vaiku dar būt lemta!
Aš kaip liepa jaučiuosi -
Tvirtai žemėn įaugus,
Kol mes turim Mamutę,
Te Dievulis ją saugo!
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją