DOSJĖ
Gimė: 1990 05 31 Vilniuje
Šeiminė padėtis: Nevedęs - įdomu, kada tai bus legalu, gal kokiais 2050-aisiais?
Išsilavinimas: Kino bakalauras, Vincennes Saint-Denis universitetas (Paryžius)
Profesija: Kino kūrėjas
Perspektyvos: Šiuo metu dirbu prie savo naujo ilgametražio filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ („You Can't Escape Lithuania“)
Pomėgis: Vieno neturiu, bet neseniai pradėjau veganiškai maitintis, tad tenka pasidomėti maisto gaminimu.
- Romai, esate nepriklausomybės vaikas. Koks jūsų santykis su Lietuva? Ar tai – gimtieji namai, mama, šaknys ir ateitis, ar labiau laikina stotelė, kryžkelė?
- Lietuva - tai šalis, kurioje atsitiktinai gimiau ir užaugau. Tai kontekstas, kurį geriausiai išmanau. Geras draugas, sociologas Artūras Tereškinas mane dažnai vadina toksišku optimistu – neva, veltui tikiuosi to, kas neįmanoma. Lietuva iš tiesų yra to optimizmo priežastis, variklis ir objektas. Tikiu, kad Lietuva gali būti geresnė valstybė savo piliečiams, įskaitant LGBT bendruomenę, skurstančius žmones, pensininkus, neįgaliuosius ir kt. Bet kartais nebežinau, kaip to pasiekti, kaip prisibelsti į žmonių širdis.
- Kuo svajojote tapti, būdamas vaiku? Ar svajonės pildosi?
- Aš vis dar esu mažas vaikas ir užaugęs svajoju būti laimingu žmogumi.
- Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?
- Baigiau kino bakalauro studijas Paryžiaus Saint-Denis universitete, mainų programos dėka metus praleidau Niujorko Hunter College. Tačiau, kiek žinau, kino studijos Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje yra ne ką prastesnės. Manau, kino meno galima išmokti ne studijuojant, o kuriant filmus.
Dėl karjeros - tikrai nėra lengva. Valstybės kino finansavimas - kaip loterija, kuri priklauso nuo kino tarybos skonio, asmeninių vertybių. Netinki - teks laukti du metus, kol ji pasikeis, o tada vėl loterija... Privatūs finansuotojai prisibijo mano pasirenkamų temų. Tačiau kol turiu nemažai gerbėjų, kurie palaiko mane ir mano kūrybą, tikiu, kad viskas įmanoma.
- Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?
- Nuolat svarstau apie emigraciją, nes gyventi Lietuvoje nėra lengva. Bet kol kas mano karjeros planai susieti su Lietuva, ir nemanau, kad iš tikrųjų tai galėčiau padaryti. Bet kokiu atveju, man norėtųsi, kad ir emigravę žmonės nepamirštų Lietuvos, prisidėtų prie jos tobulėjimo.
- Esate kosmopolitas? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?
- Laisvai kalbu prancūziškai, angliškai, turiu italų kalbos pagrindus. Tikrai daug keliauju. Niujorke, Paryžiuje, Berlyne ar kituose Vakarų miestuose jaučiuosi net labiau pritampantis nei Lietuvoje. Bet savo lietuviškumo nesigėdiju - tai svarbi mano tapatybės dalis, kuria didžiuojuosi.
- Kokios jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti „lietuviškas“ savybes, kurių turite?
- Man padėjo tai, kad esu arogantiškas, išlepęs ir talentingas. Ar tai įgimta, ar išlavinta, tegu atsako psichoanalitikai, sociologai ir neuromokslininkai. Lietuviška savybė, kurią turiu - tai ironiškas humoro jausmas.
- Koks lietuviškas simbolis jums yra brangiausias?
- Paparčio žiedas. Ieškau ieškau jo, bet vis nerandu. Jei kas nors radote - parašykit man Facebook'e, nueisim kavos, papasakosit, kur ieškoti.
- Kartais prisijungiu prie kokių nors eitynių, paskelbiu sveikinimą socialiniame tinkle ar panašiai. Tačiau per valstybines šventes mane visada aplanko dvejopi jausmai, nes nors didžiuojuosi mūsų istorija, kalba ir kūrybingų Lietuvos gyventojų pasiekimais, man nepriimtina Lietuvoje besitęsianti skirtingų asmenų diskriminacija.
- Kas jus įkvepia kasdieniams darbams?
- Šeima, draugai, gerbėjai, sporto klubas, joga, Madonna, Beyoncé ir Kanye West.
- Ar jaučiatės garsinantis Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?
- Na, kaip čia pasakius... Be abejo, Lietuva turi filmų, kurie daug labiau apdovanoti, išplatinti, žinomi užsienyje - Kristinos Buožytės „Aurora“, Igno Jonyno „Lošėjas“, ar šiuo metu laurus skinantis Alantės Kavaitės filmas „Sangailė“, beje, pasakojantis apie dviejų merginų meilės ieškojimus... Bet esu išskirtinis tuo atžvilgiu, kad atvirai ir be kompromisų pasisakau už LGBT lygiateisiškumą - meniniais būdais išreiškiu tai savo filmuose, o už jų ribų tai darau aktyvistinėmis iniciatyvomis ar tiesiog atvirumu. Tuo atžvilgiu garsinu Lietuvą, nors ir ją kritikuodamas - tai parodo, kad Lietuva pakankamai subrendusi ir demokratiška, jei turi tokių savo visuomenės kritikų.
Taip, aš didžiuojuosi Lietuva: didžiuojuosi Žemaite, Jonu Meku, Jurga Ivanauskaite, Arūnu Žebriūnu, didžiuojuosi visais, kurie nebijo pastovėti už save ir kitus, didžiuojuosi savo šeima ir draugais. Pristatydamas savo kūrybą užsienyje, visada stengiuosi ir teigiamą žodį apie Lietuvą pasakyti, kviečiu aplankyti.
- Ačiū už pokalbį.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.