Svogūninėmis gėlėmis (tulpės, narcizai, lelijos, hiacinatai ir kt.) Nyderlandai garsėja visame pasaulyje. Olandija – didžiausias svogūninių gėlių fabrikas ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Šiaurinė Nyderlandų dalis turi tinkamiausią dirvožemį ir tinkamiausias klimatines sąlygas svogūnėliams auginti.
Gėlių rojus – ar tikrai rojus?
Gyvenu Šiaurineje Olandijos dalyje jau apie 20 metų ir kasmet nuvykstu į kopas pasigrožėti žydinčiais vaivorykštės juostos spalvomis laukais. Palypėję ant kopų stebimės atėjusio pavasario pranašu.
Pasigrožėti rojumi žemėje atvyksta ir daug turistų iš viso pasaulio. Tulpių, narcizų, hiacintų karalystėje greičiausiai norėtų gyventi ne vienas. Kas nesvajoja ankstyvą pavasario rytą pravėrus sodybos langus įkvėpti svaiginantį gėlių aromomis pavasarinio vėjo gūsį? Apie tai svajojau ir aš.
Žinau, kad pavydas yra blogiausia žmogaus savybė. Tačiau niekaip negalėjau jam atsispirti. Pavydo kirminėlis gyvenantiems gėlių karalystėje graužė mane iki tol, kol atsitiktinai pažvelgiau į kitą medalio pusę. Gyvenantys gėlių rojuje už tai sumoka didelę kainą. Per didelę.
Jaunojo Hanso šeima
Jaunas gydytojas Hansas, turintis 3 mažamečius vaikus, iki šiol gyvena didelėje nuostabioje šiaudiniu stogu dengtoje sodyboje, kurią paveldėjo iš savo tėvų. Jo žmona Margo laukiasi ketvirtojo.
Gėlių ūkiu jis neužsiima. Sodybos kieme ganosi trys arkliukai poni, kuriuos prižiūri visa šeima. Aplink esančius plotus nuomuoja kitiems ūkininkams, kurie jau dešimtmečius sėkmingai augina gėlių svogūnėlius.
Kiekvieną pavasarį laukai apdorojami pesticidais. Pesticidai – tai nuodingos cheminės medžiagos, kurių dėka naikinami pelėsiai, vabzdžiai, pelės ir visa kita, kas kenkia svogūnėliams. Per didelis jų kiekis yra kenksmingas, ypač vaikams.
Metų metais Hansas pavasarį pro sodybos langus matydavo purškiant laukus pesticidais. Ne kartą kreipėsi dėl to į savivaldybę. Ten gaudavo raminačius atsakymus: laikomasi labai griežtų normų ir taisyklių, kad kuo mažiau pesticidų pasiektų gyvenvietes ir sodybas.
Pvz.: draudžiama purkšti laukus vėjuotą dieną, laikomasi atstumo tarp apdorojamo lauko ir gyvenamosios erdvės, naudojami specialios konstrukcijos purkštuvai, kurie mažina aerozolinį purškimo efektą, negalima purkšti laukų poilsio dienomis ir kt.
Žinoma, apie tai gyventojai kasmet būdavo informuoti ir, atrodo, jaudintis per daug nėra dėl ko. Viskas saugu, viskas sureguliuota normomis. Bet gydytojo nuojauta sakė ką kitą.
Ėmėsi saugotis pats
Jo galvoje vis sukdavosi mintys: kada gali mano vaikai žaisti lauke, jei ryte buvo apdorojami laukai ?Mano žmona laukiasi, ar saugu jai sėdėti ant suoliuko kieme? Ar galime mes saugiai naudoti vaisius ir daržoves, užaugintus sode? Kada galima atverti langus ir duris po laukų apdorojimo?
Norėdamas kiek galima geriau apsaugoti šeimą nuo kenksmingo pesticidų poveikio, Hansas pats ėmėsi papildomų priemonių.
Jis neleisdavo vaikams žaisti kieme keletą dienų po laukų apdorojimo. Kelioms dienoms uždarydavo visus langus ir duris tikėdamasis, kad kuo mažiau nuodų pateks į vidų.
Avalynė buvo griežtai paliekama už lauko durų ir jo žmona grindis, kuriomis šliaužiojo mažamečiai vaikai, plaudavo bent 3–4 kartus per dieną.
Gydytojas ryžosi dar vienam žingsniui – atlikti cheminį tyrimą jo namuose ir kieme ne po dienos po purškimo, bet po 5 dienų. Tada pesticidų neturėtų būtų likę nė žymės.
Rezultatai šokiravo
Savivaldybė į tokią iniciatyvą sureagavo neigiamai: visi tyrimai atlikti prieš dešimtmetį ir pagal juos buvo nustatytos normos, kuriomis užtikrinama gyventojų sauga. Savivaldybė nenorėjo ieškoti problemų ten, kur, pasak jų, problemų nėra. Be to, tokie tyrimai labai brangūs.
Tačiau Hansas norėjo savo vaikų saugumu įsitikinti pats. Susitaręs su aplinkinias gyventojais surinko reikiamą tyrimams sumą ir kreipėsi į nepriklausomą dirvožemio tyrimų laboratoriją, norėdamas ištirti pesticidų koncentraciją gyvenamoje aplinkoje, praėjus 5 dienoms po laukų purškimo.
Ilgai laukti nereikėjo. Tyrimai atlikti, o jų rezultatai – stulbinatys ir bauginantys. Aukšta koncentracija pesticidų rasta ne tik kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, bet ir sodybos viduje, miegamuosiuose... Didelis šokas buvo visiems, mat teoriškai pesticidų kiekis jau po vienos dienos turėjo būti nekenksmingas sveikatai.
Prasidėjo ilga kova, kuri tęsis dar metų metus... Gyvenantys gėlių rojuje nebenori būti toliau nuodijami.
Jūratė Prins – seniai skaitytojus žavinti nuolatinė skilties „Pilietis“ autorė. Daugiau apie jos gyvenimą bei lietuvių ir olandų skirtumus galite sužinoti įsigiję knygą „Olandiško sūrio skonis“. Ieškokite knygynuose!