Angelės tėvas Juozas Jakavonis-Tigras (g. 1925-07-10) gimė Kasčiūnų kaime, Merkinės valsčiuje. Jam buvo devyniolika metų, kai sovietiniai okupantai antrą kartą užplūdo Lietuvą. Su kitais vyrais tėvų namo kieme Juozas 1945 metais įrengė bunkerį. 1945-1946 metais šis bunkeris buvo Pietų Lietuvos partizanų apygardos vadų vadavietė. Čia gyveno ir dirbo Dzūkijos krašto kovotojų vadai Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Šiame bunkeryje buvo leidžiamas apygardos laikraštis „Laisvės varpas“.
J. Jakavonis-Tigras buvo šio partizanų laikraščio platintojas. Jis dalyvavo garsiajame Merkinės miestelio puolime 1945 m. gruodžio 15 d., tačiau aktyvi partizaninė kova ir pogrindžio spaudos platinimas truko tik porą metų. 1946 metų gruodžio 8 dieną gimtajame kaime kaimyno namuose enkavedistai Juozą suėmė. Tardė ir kankino Merkinėje, Varenoje ir Vilniuje KGB rūsiuose. Tačiau okupantams nepavyko jaunuolio palaužti. Jis neišdavė nė vieno kovos draugo.
Jį nuteisė ir išsiuntė į tolimajį Magadaną. Nuo sušaudymo Juozą išgelbėjo padirbti dokumentai, kuriuose jis buvo keturiais metais pajaunintas. Iš tremties su šeima grįžo 1959 metais. Nepaisant solidaus amžiaus, laisvės kovų veteranas dar aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, rūpinasi Kasčiūnuose atkurtu Pietų Lietuvos partizanų apygardos vadaviete. Jis buvo apdovanotas Lietuvos medaliais ir ordinais.
Auga veterano naujoji karta – jo vaikaičiai: Miglė, Arvydas ir Justas, kurie tęs veterano kilnią veiklą Tėvynės labui.
Angelės motina Zosė Jezukevičiūtė-Jakavonienė su Juozu Jakavoniu susituokė tremtyje -Tanzibėjuje, kuris yra prie Mongolijos sienos. Angelė augo su sesute Birute. Pirmoji Angelės mokykla buvo Puvočių kaime, kuris yra tolokai nuo jų vienkiemio Kasčiūnuose. Pirmoje klasėje jos mokytojas buvo Antanas Arbačiauskas, kuris prieš karą dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Toje pačioje, kurioje mokytojavo ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Puvočių pradinę mokyklą Angelė pradėjo lankyti 1967 metais. Į tą mokyklą ji ateidavo ir anksčiau kartu su vyresne sesute Birute, kuri jau buvo trečiokė. Iki šiol Angelė prisimena Antano Arbačiausko pasakytus žodžius: „Mažieji mano mokinukai, linkiu, kad jūs visą gyvenimą daug skaitytumete, nes iš knygučių sužinosite daug įdomių dalykų.“ Antanas Arbačiauskas padėdavo partizanams, slėpė jų dokumentus. Kai buvo suimtas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, A. Arbačiauską saugumas tardė.
Po metų Puvočių pradinė mokykla buvo uždaryta. Į antrą klasę Angelė jau ėjo Puvočių aštuonmetėje mokykloje. Čia ją mokė dvasinga, graži, meniškos sielos mokytoja Marytė Bajerčienė. Ji vaikams diegė gerumo, sąžiningumo ir patriotizmo pamokas.
Nuo penktos klasės Angelė savo mokslus tęsė jau Merkinės R. Mizaros vidurinėje mokykloje. Čia iki pat 11-tos klasės jos auklėtoja buvo istorijos mokyktoja Bronė Sviklienė. Ši moteris nebijojo rašyti laiškų ir siųsti maisto siuntinėlių į kalėjimą Angelės motinos dėdei Kęstučiui Valentukevičiui, lietuvių kalbos mokytojui, kuris padėjo partizanams, tiekdamas jiems popierių.
Antanas Arbačiauskas, Marytė Bajerčienė, Bronė Sviklienė ir kiti mokytojai paliko gilų įspūdį Angelės sieloje. Ji rašo: „Mokytojai, kuriuos sutikau savo vaikystėje ir jaunystėje, yra mano dvasinės bendruomenės, lyg plačios šeimos dalis, man visam gyvenimui išlikę kaip šviesos ir gėrio nešėjai tamsiuoju tėvynės laikmečiu, per kurį išsaugojome ir užauginome mūsų laisvą dvasioje Lietuvos šiandieną.“
1978 metais Angelė pradėjo studijas Vilniaus universitete. Ne veltui sakoma: „Tam, kas nori dirbti, veiklos netrūksta.“
Netrūksta jos ir Angelei: „Noriu atsigriebti už tai, ko negalėjau daryti sovietmečiu.“
Ji darbuojasi Žemės ūkio ministerijoje, yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkė, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio valdybos narė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė. Angelė aktyviai dalyvauja memorialo laisvės kovotojams atminti Kryžkalnyje statyboje. Ji tvarko nežinomų partizanų vardyną. Veikli moteris – sukasi tarsi voverė rate.