Lietuvoje mėgėjiška žūklė yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas. Prasidėjus diskusijoms dėl verslinės žvejybos uždraudimo ir vėliau dėl jos grąžinimo į vidaus vandens telkinius ir Kauno marias, atsirado ir apytiksliai žvejų mėgėjų skaičiai. Apie 200 tūkstančių – toks skaičius pasirodė žiniasklaidoje, tačiau mano manymu, jis nėra labai reprezentatyvus, sakyčiau, kad žvejų mėgėjų yra gerokai daugiau.
Vis tik remiantis ir šiuo duotuoju skaičiumi, kyla klausimas: kaip dauguma Seimo narių gali ignoruoti tokią gausą rinkėjų žvejų?
Pradžiai šiek tiek skaičių, kodėl Seime „prastumtos“ pataisos yra neparemtos jokiais racionaliais skaičiavimais. Per 2012 metus žvejai mėgėjai už leidimus gaudyti žuvis sumokėjo 2,5 mln. Lt iš kurių 1,2 mln. Lt buvo skirta vidaus vandens telkinių įžuvinimui.
2013 metais už leidimus surinkta jau apie 6 mln. Lt, iš kurių 2,4 mln. Lt planuojami skirti įžuvinimui. Įdomus faktas ir tai, kad įmonės prekiaujančios mėgėjiškos žūklės įranga pardavė prekių ir paslaugų už 184 mln. Lt., o valstybei sumokėjo 48 mln. Lt. mokesčių.
Dabar preliminariai paskaičiuojame, ką davė verslinė žvejyba Lietuvos ekonomikai? Lietuvos agrarinės (nieko bendro su Andriumi Mamontovu) ekonomikos institutas yra aiškiai pasakęs, kad minimali žvejybos įmonė norėdama išgyventi turi turėti bent 50 tūkst. litų per metus, t. y. 4 tūkst. litų per mėn. pajamų. Iki verslinės žvejybos draudimo nė viena žvejybos įmonė nerodė, kad turėjo tokias įplaukas.
35 įmonės rodė, kad jie per metus turi 10 tūkst. litų įplaukas, t. y. 800 litų per mėn. Tai yra visiškas nuostolis. 39 įmonės rodė, kad gavo 800–2500 litų. Pasakykite, kokia įmonė gali išgyventi už tokius pinigus, jei už to nėra paslėpta kitų dalykų? Tos įmonės 2012 m. sumokėjo 4 tūkst. litų.
Mano, kaip žvejo mėgėjo nuomone, tokia ar didesnė pinigų suma gaunama vienam laiveliui vienąkart užmetus pramoninius tinklus į Kauno marias. Tai yra akivaizdu, kad prie buvusių verslinės žvejybos sąlygų žuvų ištekliai buvo pasmerkti kritiškai sumažėti. Jokio reguliavimo ir jokios savivaliaujančių žvejų verslininkų kontrolės ir atsakomybės.
Praeitos kadencijos Aplinkos apsaugos ministras Gediminas Kazlauskas uždraudė verslinę žūklę vidaus vandens telkiniuose, žvejams verslininkams buvo skirtos solidžios kompensacijos iš Europos Sąjungos fondų. Vien Kauno marių verslininkai – tinklininkai gavo apie 1,5 mln. Lt. išmokų.
Gavę pinigų iš ES, jie, matyt, nusprendė kad prie naujos valdžios Seime galima (naudojantis ir „sutaupytais“ pelnais) bandyti pakeisti nuomonę dėl pačios verslinės žvejybos draudimo. Tuoj prabilo Seimo žuvininkystės ekspertai. Jų teigimu, Kauno mariose ir kituose telkiniuose žuvys tuoj ims dvėsti nuo jų pertekliaus, todėl būtina grąžinti nereguliuojamą verslinę žvejybą.
Prezidentė bent trumpam užkardė kelią šioms, mano galva, neracionalioms pataisoms, plačiau apie tai gana nemažai nušvietė žiniasklaida, tačiau liko neatsakytas vienas klausimas: kodėl dauguma Seimo narių leidžia sau ignoruoti gana svarią žvejų bendruomenę?
Galimas atsakymas, kad žvejai, nors jų yra daug, nėra svari bendruomenė ir jie nėra labai atsakingi piliečiai, kurie gražų rinkiminį savaitgalį mieliau renkasi kelionę prie kokio vandens telkinio, o ne prie balsadėžės, nepaisant to, kad tai labai mažai žvejybinio laiko atimtų.
Praeitais metais vykusi žvejų konferencija Kaune taip pat buvo šiek tiek komiška, virto vienos partijos reklamine akcija. Nors tos partijos galva gina žvejus mėgėjus, todėl jis nusipelno pagiriamojo žodžio, bet kam tas visas šou iš paskos einančių ir nieko apie žvejybą nenutuokiančių politikėlių?!
Tuo tarpu nesuprantu, ką sau galvoja progresyviausios ir moderniausios Lietuvos partijos Seimo nariai, kurių vienas praeitoje kadencijoje buvo Žemės ūkio ministras. Ar jis nesugeba paaiškinti kolegoms miestiečiams, kad Seimo siūlomos verslinės žvejybos įstatymo pataisos, bent jau mano manymu, yra darančios žalą ne tik gamtai, bet ir valstybės ekonomikai, bei mėgstantiems leisti laisvalaikį su meškere rankose? O tokių žmonių ėmė sparčiai daugėti, vos tik jie pradėjo pagauti žuvies.
Nei žvyno, nei uodegos!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!