Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis dažniau bandoma visus įtikinti, kad vyrai ir moterys – vienodi, todėl vienodai jiems rodant dėmesį ir teikiant vienodą pagalbą bei skatinimą, jų pasiekti rezultatai bus vienodi. Nors šis požiūris daugeliui kelia šypseną, šiandien beveik niekas neabejoja, kad visiems, ypač vaikams turi būti sudaromos vienodos galimybės siekti savo gyvenimo tikslų („laimės“), nes tik tokie žmonės yra produktyvūs ir atneša didžiausią naudą visuomenei.
Tarnyba pripažįsta, kad jos atsiradimo pradžioje, visuomenė turėjo nuomonę „Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas buvo priimtas „atseit“ moterų teisėms apginti“ (žr. [7]). Ar gali ši tarnyba parodyti, kad visuomenė klydo ir kad per 25-erius metus Tarnybos darbo neįvyko būtent tai, ką visuomenė prognozavo? Patikrinkime, kiek yra efektyvi ši veikla ir Tarnybos projektai, siekiant lygių galimybių mūsų vaikams, kurie patys negali apsiginti nuo suaugusiųjų veiksmų ir diskriminacijos.
1. Lygios galimybės gauti išsilavinimą?
2012 metų tyrimas [1] parodė, kad mokinių supratimu, moterys mokytojos (kurių Lietuvos švietimo sistemoje – dauguma) vertina berniukus nesąžiningai, tą vėliau patvirtino 2016 metų OECD atliktas tyrimas [2] 60-tyje šalių (tarp kurių įtraukta ir Lietuva), vėliau dar tikslesniais matematiniais-statistiniais metodais atkartotas įvairiose šalyse tyrimas (pvz. [3]) parodė, kad dėl tokio mokytojų polinkio berniukus vertinti prastesniais pažymiais, net 21% berniukų (priklausomai nuo šalies) išstumiama iš švietimo sistemos (jų vietas užima mergaitės, kurioms mokytojai yra linkę skirti geresnius pažymius). EUROSTAT duomenys [4] rodo, kad mokykloje dėl sisteminės berniukų diskriminacijos (žr. [2] „6. Policies and Practices to Help Boys and Girls Fulfill their Potential“, skyrelis „Policy implications“), net trečdaliui berniukų prastai sekasi skaitymas (tokių, kuriems nesiseka skaityti, Lietuvoje yra du kartus daugiau, nei mergaičių). Kaip šios diskriminacijos rezultatas – berniukų, nusprendusių nesiekti aukštesnio išsilavinimo skaičius yra apie du kartus didesnis, nei mergaičių – tendencija statistikoje nuosekliai stebima virš 10 metų (žr. [5]), o berniukų skaičius magistrantūros studijose – apie du kartus mažesnis, nei mergaičių tokiose pat studijose (žr. [6]). Statistika (žr. [16]) rodo, kad suaugusiųjų moterų galimybės mokytis – du kartus didesnės, nei vyrų.
Visi žinome, kad informacinėje visuomenėje be minimalaus išsilavinimo (ypač nemokant gerai skaityti) galimybės gauti darbą, išlaikyti šeimą ir pasiekti gyvenimo tikslų, artėja į nulį. Tarnyba šiuo skirtingų galimybių klausimu nenuveikė nieko.
2. Lygios galimybės augti normalioje aplinkoje?
Vaiko vystymasis didžiąja dalimi priklauso nuo jo socialinės aplinkos, daugiausiai – nuo šeimos. Lietuvos statistikos departamentas neskelbia statistikos pagal lytį, kiek berniukų ir mergaičių gyvena asocialiose šeimose (viso tokių vaikų yra apie 10 000, žr. [10]) ar kiek jų kasmet yra įvaikinama. Tačiau žiniasklaidoje pateikiama statistika [14] rodo, kad didžioji dauguma jaunų šeimų siekia įsivaikinti mergaites, o didžioji dalis vaikų namų globotinių – berniukai (jų yra 1.3 karto daugiau, nei mergaičių). Panašų faktą paliudija ir statistika dėl jaunuolių ligų, sukeltų alkoholio (žr. [8]) – tokių berniukų yra du kartus daugiau, nei mergaičių (10-19 metų amžius). Dar blogesnę padėtį rodo nepilnamečių prasižengimų skaičius (žr. [9]) – įkalintų vaikinų yra dešimtimis kartų daugiau, nei merginų. Pasaulyje atlikta daug tyrimų (žr. [12]), kur parodyta, jog į teisėsaugos akiratį dažniausiai papuola berniukai, augantys be tėvo (pagal Lietuvos teismų praktiką, vaikų globą skiriantis tėvams gauna beveik išimtinai motinos), arba jei berniukai auga pernelyg moterų dominuojamose aplinkose (80% Lietuvos mokyklų mokytojų – moterys, žr. [15]). Šie tyrėjai nurodo, kad tokios moterų dominuojamos aplinkos prilygsta emociniam smurtui prieš berniukus ir kad tas vėliau pasireiškia per jų asocialų elgesį. Tarnyba šiuo skirtingų galimybių klausimu nenuveikė nieko.
3. Lygios galimybės įsidarbinti ir dirbant?
Tarkime, vaikinui pavyko patekti į klubą laimingųjų, kurie gavo aukštąjį išsilavinimą (tokių vaikinų kasmet mažėja, šiuo metu aukštąjį mokslą baigia 40% vaikinų ir 60% merginų). Ar tikrai vaikinai turi lygias galimybes įsidarbinti? Neseniai teko išgirsti tokią tikrą istoriją: vienoje Lietuvoje veikiančioje užsienio kapitalo įmonėje, vadovai pasiūlė darbuotojams darbo metu surengti motyvacinį renginį mergaitėms. Keletas darbuotojų bandė įrodyti, kad berniukų diskriminacija nėra teisinga, tačiau vadovų argumentas buvo toks, kad įmonė remia tik moterims skirtą platformą WomenGoTech, todėl toks įmonės finansuojamas renginys mergaitėms įvyko, o darbuotojams buvo primygtinai pasiūlyta patylėti (vyrai šiuo klausimu neturi teisės net diskutuoti).
Kita istorija, panaši į naują sisteminės diskriminacijos bangą: viena didelė Lietuvoje veikianti tarptautinė įmonė viešai paskelbė, kad palaikys LGBTQ judėjimą ir stengsis įdarbinti šių socialinių mažumų atstovus. Vidinėje diskusijoje išaiškėjus, kad tai – nauja diskriminacijos forma įdarbinant specialistus, tą faktą konstatavęs darbuotojas buvo apskųstas vadovams ir gavo „politinio korektiškumo“ auklėjamąją dozę, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti savo vertybes arba pasiieškoti kito darbo. T. y. įmonės jau net nebeturi slėpti, kad įdarbinimas vyksta ne pagal asmenines kandidato savybes, kurias gali tobulinti, o pagal jo tapatybę – tą, kuriai jis paprastai negali turėti įtakos (pvz. pasikeisti odos spalvą ar lytį). Tokių įmonių Lietuvoje jau yra daug, niekas tiksliai nežino ir negali patikrinti kokias įdarbinimo politikas šios įmonės vykdo, ar tų įmonių personalo žmonės įdarbinimo metu vertina ne tik kandidato gebėjimus ir patirtį, bet ir jo lytį, lytinę orientaciją, priklausymą socialinėms mažumoms (LGBTQ), rasę, šeimyninę padėtį, religiją ir dar kitokius požymius, kurie neturėtų būti nagrinėjami darbo pokalbio metu, o visa tai slepiama po „įvairovės“ vėliava.
Dar vienas naujo tipo diskriminacijos įmonėse pavyzdys – apmokamas politinis aktyvizmas: pvz. visai neseniai Stokholme vyko „HACKATHON for WOMEN at STHLM TECH FEST 2019“ [13] renginys, kuriame kai kurių tarptautinių kompanijų įmonės ragino dalyvauti savo darbuotojas moteris ir mergaites (kurių renginyje užsiregistravo per tūkstantį), apmokėdamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, bei kompensuodamos laiką (mokėjo darbo užmokestį). Daugumoje šių kompanijų didžioji dalis darbuotojų yra moterys ir nei vienoje iš tų įmonių darbo sąlygos moterims nėra prastesnės, nei jų kolegoms vyrams, priešingai – šių kompanijų vyrų dominuojamose techninio aptarnavimo pozicijose nelaimingi atsitikimai ir traumos įvyksta du kartus dažniau, nei moterų (žr. [35]). Šio renginio fokusas buvo „moterų darbo sąlygų įmonėse gerinimas“. Tokių renginių per metus pasaulyje ir Lietuvoje vyksta kelios dešimtys ir, žinoma, galite neabejoti, kad kitoms socialinėms grupėms panašūs renginiai įmonėse nėra nei reklamuojami, nei kompensuojami ir iš viso nėra toleruojami.
Įdarbinimo statistika rodo kokias „lygias galimybes“ įsidarbinti turi berniukai ir mergaitės: statistikos departamento duomenimis (žr. [11]), bedarbių 15-29 metų vaikinų yra du kartus daugiau, nei tokio pat amžiaus merginų. Tarnyba šiuo skirtingų galimybių klausimu savo priemonėmis tik pagilino diskriminaciją.
4. Lygios galimybės į gerą savijautą?
Berniukams nuo mažens yra skiepijama socialinė norma, kad vyras turi būti stiprus, todėl bet kokia silpnybės apraiška yra gėdinga, įskaitant ir sveikatos sutrikimus. Fizinė sveikata prasideda nuo geros psichologinės būsenos, nuo meilės sau. Pasitikrinkime kaip vaikinams skiepijama meilė sau.
Svarbiausias berniukų poreikis, kurį įvardina žinomi psichologai, nurodantys, kad tai yra ir lemiamas geros vaikinų savijautos pagrindas – tvirtas ryšys ir geri santykiai su biologiniu tėvu. Lietuvoje (kaip ir daugelyje kitų šalių) kasmet vis daugiau šeimų skiriasi. Skyrybų atveju, vaiko globa paprastai paskiriama vienam iš tėvų. Lietuvos teismų praktikoje vaikų globa beveik išskirtinai paskiriama motinoms. Berniukai, gyvenantys tokioje aplinkoje, patiria didesnį stresą, negu mergaitės. Lygių galimybių į gerą emocinę savijautą berniukai negali tikėtis dar ir dėl to, kad „moterys meluoja geriau“ – tiek skyrybų metu, tiek po jų motinos dažnai emociškai nuteikinėja vaikus prieš tėvą. Šį faktą galime patikrinti stebėdami žiniasklaidą – straipsnelius parašytus suaugusiųjų, kurie rašo koks jų tėvas blogas, nes paliko juos gyventi vienus (su gera motina, kuri jais rūpinosi). Tokių straipsnelių apie blogą motiną nerasite nei vieno – arba žiniasklaida juos atmeta ir neskelbia, arba tėvai niekada nenuteikinėja vaikų prieš jų motinas. Toks psichologinis smurtas prieš berniukus niekada nėra tiriamas ar baudžiamas, jis liečia išskirtinai berniukus.
Dar blogiau – vaiko ir tėvo santykį populiariosios kultūros „gamintojai“ nuodija nuolat. Jei pasitikrinsite paskutinio dešimtmečio Holivudo filmus, straipsnius žiniasklaidoje, netgi reklamas įvairiose medijose, pamatysite, kad didelė jų dalis propaguoja beveik neslepiamą neapykantą vyrams: tėvas šeimoje visada vaizduojamas kaip bambantis kvailys, motina – visada šaunuolė, išsprendžianti vaikų ir vyrų sukeltas problemas. Šis emocinis smurtas prieš berniukus tęsiasi daugiau, nei dešimtmetį (įvairūs apžvalgininkai pastebi, kad ši tendencija prasidėjo apie septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį), į mūsų kultūrą ši paslėpto emocinio smurto banga atplaukė su populiariais serialais „Simpsonai“, „Vedęs ir turi vaikų“, o naujųjų Holivudo šedevrų „Žvaigždžių Karai“, „Kapitonė Marvel“ kūrėjai netgi atvirai tyčiojasi, kad „ateitis priklauso moterims“, ir kad „vyrams vietos ten nėra“. Socialiniai marksistai rado apsaugą: jų kūriniai negali būti peikiami, nes kritikai apkaltinami „neapykanta moterims“. Visas padorumo ribas peržengė Gillette kompanija, kuri sukūrė tokią „stiprią“ visus vyrus paniekinančią reklamą, kad jos pasauliniai pardavimai krito 8 mlrd. USD.
Tačiau bene geriausias emocinio smurto prieš berniukus pavyzdys – Lietuvoje 2015 metais įvykusi kažkurio televizijos kanalo reklaminė kampanija „Visi vyrai – kiaulės“ (reklaminiai plakatai su tokiu šūkiu buvo iškabinti tūkstančiuose vietų Lietuvoje). Šis atvejis įdomus tuo, kad į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą tuo metu kreipėsi keletas piliečių, kurie nurodė, jog reklaminiai plakatai pagaminti taip, kad nepilnamečiams berniukams (kurie nori užaugę būti vyrais) sukuria nevienodas galimybes lyčių atžvilgiu, paminėti patyčių atvejai lyties pagrindu. Tarnybos vadovės atsakymas buvo toks, kad ši tarnyba nenagrinėja autorinių kūrinių pavadinimų (nors buvo kreiptasi ne dėl pavadinimo, tarnyba apsimetė nesupratusi problemos). Galiausiai šį atvejį per tris mėnesius išnagrinėjo kita institucija, kuri po ilgų konsultacijų konstatavo, kad „paskelbta informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečiams“ ir paprašė reklamą pašalinti – porą mėnesių po to, kai reklaminė kampanija jau buvo pasibaigusi.
Visuomenės neapykanta berniukams matoma ir per nusikaltimų prieš vaikus statistiką (žr. nukentėjusių vaikų [17] ir asmenų, gydytų stacionare dėl smurto artimoje aplinkoje [36]) – tokių nusikaltimų prieš berniukus yra apie du kartus daugiau, nei prieš mergaites. Dar blogiau – ši statistika nėra pilna, nes daugelis berniukų, nukentėję nuo suaugusiųjų (ypač nuo moterų, žr. [20]) emocinio smurto ar seksualinio išnaudojimo, retai skundžiasi teisėsaugai (žr. [20] „tyrimas rodo, kad policija ir žiniasklaida ignoruoja moterų smurtą prieš berniukus“, taip pat žr. [18] Interpolo analizė: „It has been contended that law enforcement maintain less favourable attitudes towards male children and sexual exploitation“). Įvairūs tyrimai rodo, kad vienišos motinos padaro daugiausiai nusikaltimų prieš vaikus (žr. Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimą Europos šalims [19]) ir kad tokia aplinka – pavojingiausia vaikams iki 15 metų dėl nuslepiamų nusikaltimų (įskaitant kūdikių ir vaikų nužudymą, seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtą).
Lietuvos visuomenėje vis dar gajus (taip pat ir Tarnybos palaikomas) mitas, kad smurtautojais gali būti tik vyrai, ir tik šiais metais žiniasklaida prabilo apie vaikus nukentėjusius nuo motinų ir moterų-globėjų. Paskutinis vis dar neperžengiamas socialinis tabu yra moterų-mokytojų seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius berniukus: tyrimai rodo, kaip šie nusikaltimai yra dangstomi/slepiami, nesąžiningai tiriami, o bausmės – neproporcingos (žr.[23]), panašiai kaip ir moterų nusikaltimai prieš kūdikius (bausmės už kūdikių nužudymą – neproporcingai mažos visose šalyse). Štai, vienas iš tyrėjų (žr. [24]) analizuojamų faktų, kad vien Jungtinėje Karalystėje gyvena virš 64000 moterų, seksualiai išnaudojusių vaikus, tačiau daugumoje atvejų dėl šių nusikaltimų yra kaltinami patys berniukai ir retai įvykstančiuose šių nusikaltimų teismo procesuose berniukai nėra laikomi aukomis, arba dar blogiau: tais atvejais, kai moteris, išprievartavusi paauglį pastoja ir pagimdo vaiką, dažnais atvejais teismas priverčia auką mokėti vaiko išlaikymo išlaidas (žr. [25], [26], [27]). Nėra faktas, kad tokių atvejų nepasitaiko Lietuvoje.
Taigi, galimybės į gerą psichologinę savijautą mūsų valstybėje užtikrinamos tik kai kurioms, „lygesnėms“ socialinėms grupėms, o jei kas bandysite tuo skųstis, iš jūsų pasityčios. „Meilė sau“ berniukams neegzistuoja, jie nuo mažens pratinami nekęsti vyrų, nekęsti tėvo, todėl kai baigiasi vaikystė ir jie tampa vyrais ar tėvais, ta neapykanta pasireiškia per savęs naikinimą (ypač paplitusi savęs naikinimo forma – alkoholizmas, kurio priežasčių Tarnyba nežino ir nesirengia analizuoti).
Tarnyba šiuo skirtingų galimybių klausimu savo veiksmais tik gilino ir toliau gilina diskriminaciją.
5. Sveikata
Sveikatos apsaugos sistema berniukų problemas ignoruoja. Tie berniukai ir vaikinai, kuriems teko susidurti su problemomis, žino, kad pediatrų (ypač pediatrų vyrų, žr. [30] ) beveik nėra, o šeimos gydytojos ar psichologės moterys – pats blogiausias dalykas, koks tik gali jiems nutikti, susidūrus su berniukams aktualiomis problemomis. Nei viena institucija nesirūpina problemomis, kurios neproporcingai veikia berniukų vystymąsi ir gerą savijautą (pvz. plastiko kiekis aplinkoje, maiste, gėrimuose kenkia beveik išimtinai berniukams – žymus testosterono lygio kritimas Europos vyrų populiacijoje stebimas jau dešimtmetį; fizinio aktyvumo trūkumas, naikinant fizines veiklas mokyklose itin neigiamai veikia išskirtinai berniukų fizinį ir emocinį vystymąsi; vaikų globos skyrimas išskirtinai motinoms skyrybų metu, neproporcingai paveikia berniukų savijautą).
Ši sritis yra verta atskiro straipsnelio, tačiau rezultatas yra toks, kad berniukai ir vaikinai galiausiai patys yra kaltinami dėl „savo problemų“ ir dėl vengimo tas problemas spręsti. Ne tik, kad nėra pašalinamos priežastys, kurios sukelia jų patiriamas problemas, bet tos problemos dar labiau gilinamos atiduodant jų „sprendimą“ specialistams, kurie berniukams nėra emociškai priimtini. Pasityčiojimas yra toks, kad visuomenėje tie „specialistai“ ir „ekspertai“, kurie yra paskirti „gydyti“ vaikus, patys nekreipia dėmesio į įvairias smurto formas. Berniukai nepasitiki sistema ir tą stebime įvairiose (sveikatos) statistikose, tai yra priežastis kodėl tiek vaikai, tiek suaugę žmonės (vyrai) vengia gydytojų. Galbūt todėl statistika rodo (žr. [34]), kad vyrai Lietuvoje beveik nesinaudoja prevencijos paslaugomis, gyvena trumpiau ir šis skirtumas daug metų beveik nesikeičia (žr. [31], [32]). Tačiau įdomiausia yra mirties priežasčių statistika (žr. [33]), kuri rodo, kad vyrišką populiaciją naikina (mirtis dėl išorinių priežasčių) – tris kartus dažniau ir berniukai, vaikinai bei vyrai patys žudosi (tyčiniai susižalojimai, savižudybės) – keturis kartus dažniau, nei moterys. Žinoma, vietoje pagalbos ši socialinė grupė gauna tik patyčias, kad patys dėl to kalti, bet jei lytis sukeičiame vietomis, visa visuomenė skuba padėti ir spręsti problemą.
Smurtas šeimoje – viena iš labiausiai iškreiptų statistikų Lietuvoje, savo matavimo technikomis atsiliekanti nuo vakarų šalių dešimtmečiu. Daugelis tyrimų (žr. [39]) rodo, kad moterys šeimose yra agresyvesnės, nei vyrai, tačiau jų agresija pasireiškia psichologiniu smurtu tiek prieš vaikus, tiek prieš sutuoktinius, kai tuo tarpu vyrų pyktis dažniau pasireiškia fiziniais veiksmais. Vakarų valstybėse seniai pasiektas sutarimas, kad smurtas šeimoje neturi lyties (~40% pastebėto smurto atvejų nukentėję yra vyrai, žr. [37] ir [38]), bet daugeliu atvejų būtent berniukai ir vyrai nesikreipia išorinės pagalbos arba slepia, kad nukentėjo nuo partnerės. Tą patį faktą galime aptikti ir Lietuvos Statistikos departamento informacijoje apie smurto aukas (žr. [40]), matome, kad žuvusiųjų nuo sutuoktinio vyrų yra šiek tiek daugiau, nei moterų (2018 metais vyrų žuvo 1.5 karto daugiau, nei moterų), EUROSTAT statistika (žr. [41]) rodo, kad nuo sutuoktinio žuvusių vyrų skaičius Lietuvoje iš esmės nesikeičia jau dešimtmetį. Kita sunkiai nuginčijama statistika yra asmenys, gydyti stacionare dėl patirto smurto artimoje aplinkoje (žr. [36]), kuri rodo, jog 2016-2018 metais vyrų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra šiek tiek daugiau, nei moterų, kita panaši statistika – skubios pagalbos skyriuje dėl smurto artimoje aplinkoje gydyti asmenys (žr. [42]) rodo, kad sužeistų vyrų ir sužeistų moterų skaičius yra panašus (2017m šiek tiek daugiau nukentėjo vyrų, 2018m – šiek tiek daugiau nukentėjo moterų).
Statistikos departamento informacija rodo, kad vyrai apie penkis kartus rečiau kreipiasi pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje (žr. [43]), dažniausiai dėl to, kad atvejais, kai jie kreipiasi pagalbos (tyrėjai nurodo virš 50% atvejų), patys yra apkaltinami smurtu prieš sutuoktinį ir areštuojami (žr. [44]), net ir tais atvejais, kai būna sužeisti, o teisėsauga beveik niekada nesulaiko smurtautojų moterų. Dėl šios priežasties dalis vyrų neprašo teisėsaugos jų apsaugoti nuo smurtaujančios partnerės ir nesikreipia į gydymo įstaigas dėl patirtų sužalojimų, o stengiasi gydytis patys (žr. [45]). Taip pat vieša paslaptis, kurią visi žino – nėra specializuotų pagalbos centrų ar paslaugų, teikiamų vyrams, nukentėjusiems nuo smurto šeimoje, o bet kokie bandymai teikti specializuotą pagalbą vyrams – aktyviai stabdomi (žr. [46]) ar net smerkiami.
Tarnyba šiuo skirtingų galimybių klausimu savo veiksmais tik gilino ir toliau gilina diskriminaciją.
6. Išvados: „lygios galimybės“ – 25 metų veiklos imitacija
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai patikėta misija „Užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją visuomenėje“ nėra vykdoma:
- ignoruojamos prastesnės berniukų galimybės įgyti išsilavinimą, vyksta aktyvi berniukų demotyvacija ir diskriminacija per projektus, skirtus išskirtinai tik mergaitėms, merginoms, moterims,
- ignoruojamos nelygios berniukų galimybės išvengti emocinio smurto išsiskyrusiose šeimose, teismų sistemos nusistatymas prieš vaikų tėvą, kaip potencialų vaikų globėją,
- nekreipiama dėmesio į lygių galimybių trūkumą vaikinų įdarbinime, priešingai – skatinamas šio skirtumo didinimas per įvairias pagal lytį ir tapatybę diskriminuojančias priemones,
- ignoruojamos berniukų problemos sveikatos srityje, valstybės remiamomis priemonėmis tik didinamas atotrūkis, nesulaukdami pagalbos, berniukai žudosi, jų gyvenimo trukmė yra apie dešimt metų trumpesnė –statistika, pagal kurią Lietuva pirmauja ES,
- ignoruojama švietimo ir sveikatos sistemų feminizacija, kuriose berniukai nukenčia dėl moterų nusistatymo prieš juos, tačiau lygiagrečiai vykdomos aktyvios diskriminuojančios priemonės dirbtinai „išlyginti“ moterų skaičių informacinių technologijų srityse,
- ignoruojamos nelygios berniukų galimybės gauti pagalbą, nukentėjus nuo smurto šeimoje ar mokykloje, aktyviai neigiama moterų smurto prieš vaikus problema, skleidžiant bei palaikant mitą, kad tik moterys nukenčia nuo tokio smurto ir teigiant, kad moterys nebūna smurtautojos, nekreipiant dėmesio į psichologinį smurtą, kurio rezultatas – savižudybių ir savęs žalojimo statistika,
- ignoruojamas žiniasklaidos psichologinis smurtas prieš berniukus – nuolatinis neigiamos informacijos skleidimas, ypač per Tarnybos projektus, kurie įvardina vyrus kaip nuolatinius smurtautojus, o moteris – kaip nuolatines aukas.
Kai vienos socialinės grupės patiriamos problemos ignoruojamos dešimtmečiais, o kitų socialinių grupių problemos nuolat sprendžiamos aukštu prioritetu, negalima sakyti, kad ši tarnyba dirba kokybiškai. Tarnybos „Strateginis veiklos planas“, per 25 metus atkakliai ir nuosekliai neįtraukė nei vienos priemonės, padedančios tai vienai socialinei grupei, kuri Lietuvoje gyvena trumpiausiai ir iš nevilties žudosi.
Reziumė – pervardinus šią tarnybą į „Moterų galimybių kontrolieriaus tarnyba“, pavadinimas atitiktų šios institucijos veiklos esmę ir neklaidintų piliečių. Tai yra patvirtinimas tos visuomenės nuomonės, kurią girdėjome šios tarnybos įkūrimo pradžioje, prieš 25 metus.
Nuorodos:
[1] The Centre for the Economics of Education (UK), London School of Economics, DP 133 „Students’ Perceptions of Teacher Biases: Experimental Economics in Schools“ Amine Ouazad, Lionel Page, January 2012; Žiniasklaidoje; https://www.independent.co.uk/news/education/education-news/female-teachers-accused-of-giving-boys-lower-marks-6943937.html
[2] OECD (2015), The ABC of Gender Equality in Education: Aptitude, Behaviour, Confidence, PISA, OECD Publishing. http://dx.doi.org/10.1787/9789264229945-en; Žiniasklaidoje: BBC News „Teachers 'give higher marks to girls'“ https://www.bbc.com/news/education-31751672
[3] School Effectiveness and Inequality Initiative, Working paper #2016.07 „Boys Lag Behind: How Teachers’ Gender Biases Affect Student Achievement“, https://mitili.mit.edu/sites/default/files/project-documents/SEII-Discussion-Paper-2016.07-Terrier.pdf
[4] EUROSTAT: Education and training outcomes, Underachieving 15-year-old students by sex and field
[5] EUROSTAT: Participation in Education and training. At least upper secondary educational attainment, age group 20-24 by sex [TPS00186]
[6] EUROSTAT: Participation in Education and training. New entrants by education level, programme orientation, sex and field of education (Master’s or equivalent level)
[7] https://www.lygybe.lt/lt/naujienos/dvidesimt-metu-tarnyboje-dirbanti-teisininke-pradzioje-tikrai-buvo-baisu/1100
[8] Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2017 m., https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5715338
[9] Statistikos departamentas (https://osp.stat.gov.lt/): Gyventojai ir socialinė statistika, Nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas
[10] Statistikos departamentas: Socialinės paslaugos 2017 m., https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5756111
[11] Statistikos departamentas: Gyventojai ir socialinė statistika, Gyventojų užimtumas ir nedarbas, Bedarbiai, 15-29 metų piliečiai
[12] Farrell Warren, Gray PhD, John „The Boy Crisis: Why Our Boys Are Struggling and What We Can Do About It“, http://boycrisis.org/get-involved/
[13] WORLD'S LARGEST HACKATHON for WOMEN at STHLM TECH FEST 2019 https://www.meetup.com/STHLM-Tech-Meetup/events/264002782/
[14] „Naikins vaikų namus, o kur dės vaikus?“, https://www.delfi.lt/projektai/archive/naikins-vaiku-namus-o-kur-des-vaikus.d?id=67844492
[15] Kiek vyrų dirba Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose? https://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/01/mok_Lietuvos_svietimas_skaiciais_2006.pdf
[16] Eurostat: Adult participation in learning by sex (% of population aged 25 to 64): https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/sdg_04_60/default/table?lang=en
[17] Statistikos departamentas: „Vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, skaičius“ https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/
[18] Interpol: https://www.ecpat.org/wp-content/uploads/2018/02/Technical-Report-TOWARDS-A-GLOBAL-INDICATOR-ON-UNIDENTIFIED-VICTIMS-IN-CHILD-SEXUAL-EXPLOITATION-MATERIAL.pdf
[19] World Health Organization: „European report on preventing child maltreatment“, https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/108627/e96928.pdf;jsessionid=19B9BF1582D5EC4CAE12F092962C49E2?sequence=1
[20] Male Victims of Domestic Abuse, http://www.parity-uk.org/male_dom_abuse.php
[21] More than 40% of domestic violence victims are male, report reveals, https://www.theguardian.com/society/2010/sep/05/men-victims-domestic-violence
[22] Female teachers: The sex offenders no one suspects, https://www.macleans.ca/news/canada/female-teachers-the-sex-offenders-no-one-suspects/
[23] Emma Zack, John T Lang and Danielle Dirks; Crime Media Culture 2018, Vol 14 61-79: „It must be great being a female pedophile!“: The nature of public perceptions about female teacher sex offenders https://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/1741659016674044
[24] Sharon Hayes, Belinda Carpenter; „Social moralities and discursive constructions of female sex offenders“, http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.850.7768&rep=rep1&type=pdf https://en.wikipedia.org/wiki/Hermesmann_v._Seyer
[25] Robert T Muller Ph.D. When Male Rape Victims Are Accountable for Child Support, https://psychologytoday.com/intl/blog/talking-about-trauma/201902/when-male-rape-victims-are-accountable-child-support
[26] Ruth Jones. „Inequality from gender-neutral laws: Why must male victims of statutory rape pay child support for children resulting from their victimization?“ 36 Ga. L. Rev. 411 (2002) https://heinonline.org/HOL/LandingPage?collection=journals&handle=hein.journals/geolr36&div=17
[27] Arizona Is Requiring A Male Statutory Rape Victim To Pay Child Support, Corey Adwar, 2014, https://www.businessinsider.com/male-statutory-rape-victim-nick-olivas-must-pay-child-support-2014-9
[29] Straipsnių sąrašas: „Women Who Sexually Abuse Children“, Hannah Ford. ISBN: 978-0-470-01574-2. 204 pages. August 2006. https://pdfs.semanticscholar.org/59a2/8174850ae9341b0f7bd4befd3ccb9248ea1d.pdf
[30] Pediatrai: jau greitai vaikų nebus kam gydyti https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/pediatrai-jau-greitai-vaiku-nebus-kam-gydyti.d?id=74185176
[31] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Sveikata, Sveikatos būklė, Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, Vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė
[32] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Sveikata, Sveikatos būklė, Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, Vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė, remiantis savo sveikatos vertinimu
[33] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Sveikata, Mirusieji pagal mirties priežastis
[34] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Sveikata, Sveikatos būklė, Sveikatos priežiūra, Prevencija, Naudojimasis prevencijos paslaugomis
[35] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Sveikata, Sveikatos būklė, Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos
[36] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Sveikata, Sveikatos būklė,Asmenys gydyti stacionare dėl smurto artimoje aplinkoje
[37] Ronald E. Hall, The surreptitious feminization of domestic violence: An empirical exposé https://pdfs.semanticscholar.org/8e5a/e0c239535c50c170015ae910a58a5354a9e0.pdf
[38] Male victims of domestic violence are being failed by the system, 2017 https://www.independent.co.uk/voices/domestic-violence-male-victims-shelters-government-funding-stigma-a7626741.html
[39] Martin S. Fiebert Department of Psychology California State University, Long Beach REFERENCES EXAMINING ASSAULTS BY WOMEN ON THEIR SPOUSES OR MALE PARTNERS: AN ANNOTATED BIBLIOGRAPHY, https://web.csulb.edu/~mfiebert/assault.htm
[40] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena, Smurtas artimoje aplinkoje, Smurtą patyrę asmenys, Nužudyti artimoje aplinkoje
[41] Eurostat, „Intentional homicide victims by victim-offender relationship and sex – number and rate for the relevant sex group“, http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do
[42] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena, Smurtas artimoje aplinkoje, Pagalba smurtą patyrusiems asmenims, Dėl smurto artimoje aplinkoje stacionaro priėmimo-skubios pagalbos skyriuje gydyti asmenys
[43] Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialinė statistika, Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena, Smurtas artimoje aplinkoje, Pagalba smurtą patyrusiems asmenims, Smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, gavę specializuotą kompleksinę pagalbą
[44] National parents organization. „Researcher: What Happens When Abused Men Call The Police?“ http://nationalparentsorganization.org/blog/3972-researcher-what-hap-3972
[45] WebMD: „Help for Battered Men“, https://www.webmd.com/balance/features/help-for-battered-men#1
[46] „Kodėl moterų smurtą patiriantys vyrai nesiskundžia?“ https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/kodel-moteru-smurta-patiriantys-vyrai-nesiskundzia-1024-1051360