Be abejo, neginčytina tiesa yra ta, kad mūsų švietimo sistemoje yra daugybė spragų, toli gražu mūsų kieme sunku užuosti vakarietiškos sistemos kvapą, tačiau tokie užmojai keisti kažką staigiai ir drastiškai yra dar didesnis bukumas ir elementarus žmonių nesuvokimas. Ką reiškia švietimo sistema ir jos stabilumas, kokia ji būtų, jei staigiai pasikeistų? Tada ir galėtume visi verkti, kad nebeįmanoma mokytis. Viskam ateis savas laikas, kai pasaulyje atsiras modernesnė, galbūt Lietuvoje įsitvirtins dabartinė esama mokymo programa.
Mano minėta dvyliktokė rašė, kad nespėjama išeiti programos, visi kalti, kad skubina egzaminų datas. Aišku, programos dėstymo trukmė priklauso nuo daug rodiklių metuose. Šventės, ligos, žiemos šalčiai, niekas nėra apsaugotas nuo tokių, nuo žmogaus nepriklausančių nelaimių ir stabdžių mokymosi eigoje. Bet niekas netrukdytų bendru susitarimu mokytis papildomai, asmeniškai. Tuo labiau, jei taip išpeiktas mokymasis tik dėl pažymio, kuris labai aiškiai atskleistas kaip nevertingas ir nereikšmingas, kam tada dėl jo stengtis? Mokymosi programa nėra įtraukta į egzaminą nuo A iki Z, o pažymys vis tiek neturi įtakos galutiniam rezultatui, t. y. egzamino įvertinimui. Jei žmogus nori ir sugeba kovoti už save, su pasididžiavimu priims tą vieną dvejetą, ar galbūt ketvertą, jei bendras išprusimas pagelbėtų bent iš dalies parašyti atsiskaitymą, bet nesimokys, nekals naktimis informacijos, kurią, kaip teigiama, per prievartą iškart bandoma išmesti ir pašalinti iš galvos.
Normalu bijoti, jaudintis prieš egzaminus, su nekantrumu ir drebuliu laukti atsakymų, tačiau neverta dėl to rautis plaukų nuo galvos ir viso savo gyvenimo aukoti tokiam dalykui. Nebegyvename tokiame pasaulyje, kuris yra už metalinių durų, atrakinamų tik su diplomo pateikimu ir jo brūkšninio kodo nuskenavimu. Laikas išlipti iš tų rėmų, atsikelti iš Prokrusto lovos, pramankštinti visas galūnes ir leisti joms ataugti vėl, suvokti, kad baigus mokyklą keliai yra atviri, nebūtinai į universitetus. Visos įmonės, darbovietės pagaliau pradeda vertinti žmonių sugebėjimus, bendrą asmenybės išsilavinimą ir gebėjimą orientuotis tarp žmonių, aplinkos ir paties savęs. Kodėl nesinaudojame šia proga? Mokykitės amatų, profesijų, nešvaistykit tėvų pinigų veltui dar ketverius ar penkerius metus studijuodami, jei sugebate tik skųstis kokia bloga sistema, nes sesijų metu, kai reikės rašyti bakalaurinius atsiskaitymus, vėl rašysite naujienų portalams kokie nuskriausti nebe tik dvyliktokai, o ir studentai, kad negali pasimėgauti pavasariu ar vasara dėl artėjančių egzaminų. Nustokit verkti, pakentėkite, dėl dievo meilės ir pamąstykite, kaip reaguotumėt į tą patį dalyką, kuris veiktų kitaip. Minėtame straipsnyje mergina skundėsi, kad egzaminų datos per arti viena kitos, tačiau jei užtruktų visą vasarą, gal dar ir rugsėjo mėnesį, o pasiruošimų tarpai būtų po geras 4-5 savaites, per kurias protingas žmogus išmoktų, o ne pasikartotų, visą reikalingą informaciją, skundai ir zyzimai būtų trigubai stipresni.
Nuoširdžiai linkiu savo bendraamžiams, taip pat dvyliktokams kaip ir aš pati, pagaliau nustoti zyzti. Gal kitame gyvenime nedarysit tos pačios klaidos, išeisit po dešimtos klasės į profesines mokyklas ir mažiau kaltinsit visus aplinkui. Sėkmės egzaminuose, tikrai turėsite galimybę pasidžiaugti vasara, dėkokime ankstyviems egzaminams!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.