Ne Kaune ir ne Vilniuje gyvenantiems Lietuvos žmonėms teiginys, kad šie du miestai nuolatos konkuruoja tarpusavyje, gali kelti juoką. Kaune, paminėjus Vilniaus vardą, galima išgirsti ne pačių gražiausių replikų apie sostinę bei jos gyventojus. Vilniečiai taip pat dažnai nepraleidžia progos pasišaipyti iš Laikinosios sostinės. Dažniausiai įžeidžiamai komentuojama apie tautines mažumas ir miestų krepšinio komandas, ypač aršiai verda diskusija apie tai, kas gi yra Lietuvos kultūros sostinė.
Niekas nepaneigs, kad dauguma koncertų, festivalių ir kitų renginių vyksta sostinėje. Visi pastarieji grandioziniai pasaulinio lygio - Lady Gaga, „30 Seconds to Mars“, Lana Del Rey, „Depeche Mode“ ir daugelio kitų žvaigždžių pasirodymai vyko Vilniuje. Tuo tarpu vizito į Kauno, didžiausią šalyje „Žalgirio areną“, kurioje planuojami Chris Norman, Elton John koncertai, pasaulinio lygio žvaigždės dažnai atsisako.
Nepaisant to, Kaunas Vilniui yra labai stiprus konkurentas ir kai kuriose srityse net lenkia savo varžovą. Sakykim, Kaunas lenkia sostinę gydytojų skaičiumi. Statistikos departamento duomenimis, 2011-ųjų metų pabaigoje Kauno miesto gyventojų sveikatą prižiūrėjo didžiausias visoje šalyje gydytojų ir slaugytojų skaičius – 37. Didžiuotis šiuo rodikliu ar ne – diskutuotinas dalykas. Didelis specialistų skaičius neužtikrina aukštos paslaugų kokybės.
Kitas rodiklis, įrodantis Kauno pranašumą prieš sostinę, - jau septintus metu vykstantis Tarptautinis Kauno kino festivalis. Tai svarbiausias kino renginys Kaune ir, beje, vienas iš labiausiai vertinamų kino festivalių Lietuvoje.
Tarptautinio Kauno kino festivalio organizatorių misija labai kilni. Noras atgaivinti kino kultūrą Kaune paskatino šio festivalio rengėjus imtis iniciatyvos. Iš pradžių jie tiesiog organizavo kino vakarus. Bet laikui bėgant siekiai tapo kur kas didesni – atsirado troškimas išsaugoti seniausią Lietuvoje „Romuvos“ kino teatrą. Todėl pirmasis, 2007-aisiais metais įvykęs Kauno kino festivalis buvo suorganizuotas tam, kad būtų išsaugotas „Romuvos“ kino teatras. „Tuo metu Kaune buvo uždarytas „Senasis trestas“, „Planetos“ kino teatras, todėl pirmuoju Kauno kino festivaliu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir išsaugoti vienintelį Kaune senąjį kino teatrą“,- pasakojo festivalio rinkodaros projektų vadovė Jūratė Lukošiūtė. Pasak J. Lukošiūtės, TKKF pradininkai buvo ryžtingai pasirengę siekti savo kilnaus tikslo ir rengė lengvas protesto akcijas: „Buvo rašomi raštai, renkami gyventojų parašai ir organizuojami nedideli renginiai, siekiant parodyti, jog „Romuvos“ kino teatras yra reikalingas, kad jis yra svarbi Kauno kultūrinė erdvė“.
Dabar jau septintus metus vykstantis Tarptautinis Kauno kino festivalis yra vienas iš sėkmingiausių renginių, reprezentuojančių antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą. Šiemet jis startavo su nauju, intriguojančiu šūkiu: „Kaune kaip kine“. Anot Jūratės Lukošiūtės, šis šūkis puikiai tinka festivaliui, nes parodo, jog Kaunas – klestinčios kino kultūros miestas. „Ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose gali vykti tarptautiniai kino festivaliai, kuriuose apsilankytų būriai žmonių. Net ir mieste, neturinčiame pilnavertiškai veikiančių arthauzinio kino teatrų“, - savo mintis dėstė festivalio rinkodaros projektų vadovė. Žinoma, sena technika šiek tiek „pakišo koją“ festivalio organizatoriams, nes Kaune buvo parodyta ne visa TKKF programa ir keletas filmų džiugino tik Vilniaus žiūrovus. Tačiau ateityje planuojama šiuos nesklandumus pašalinti ir įrodyti, kad Kaunas vertas kino sostinės vardo. Nors šūkis „Kaune kaip kine“ sukėlė nedidelę diskusiją, ar jis yra tinkamas, organizatoriai vis dėlto nusprendė jį palikti ir dabar, pasak J. Lukošiūtės, yra patenkinti ir neabejoja savo sprendimu.
Priežasčių, dėk kurių Kaunas gali siekti Lietuvos kino sostinės vardo, tikrai yra. Žmonių, apsilankančių Kauno kino festivalyje, palaipsniui daugėja. Nesvarbu, kad TKKF nerodomi komerciniai filmai, į kino sales pritraukiantys didžiulius būrius žmonių. Anot J. Lukošiūtės, arthauzinis kinas pamažu įsiskverbia į žmonių širdis. Gyventojams šis festivalis įdomus, nes jame rodomi neįprasti filmai, kuriuose aptariamos aktualios visuomenei temos. Todėl nieko nuostabaus, kad festivalio programoje galima dažnai aptikti kino juostų apie homoseksualumą, meną bei kitas temas. Kauno kino festivalio rinkodaros projektų vadovė prasitarė, kad organizatoriai filmų programą sudaro pagal savo skonį, atsižvelgia į tai, kas visuomenei įdomu ir nuolat ieško ko nors naujo, nenusibodusio. Todėl kai kurie festivalio programos filmai yra itin prieštaringai vertinami, kita vertus, daug diskusijų kelianti filmų tematika turbūt yra priežastis, kodėl žmonės eina tokių kino juostų pažiūrėti.
Rudenį vykstantis Tarptautinis Kauno kino festivalis ir pavasarį kino mėgėjus džiuginantis „Kino pavasaris“ – du didžiausi kino renginiai Lietuvoje. Gaila, tačiau nė vienas iš jų neprilygsta didžiausiam Baltijos šalių Talino kino festivaliui. Kalbant apie TKKF, jis nusileidžia ne tik Estijos festivaliui, bet ir Vilniuje vykstančiam „Kino pavasariui“.
Nepaisant to, kad yra labai jaunas, Tarptautinis Kauno kino festivalis gali tapti kur kas didesniu ir žinomesniu. Festivalio organizatoriai turi didelių ateities ambicijų, planų. Ieškodami filmų, sudarinėdami programas ir, apskritai, besiruošdami festivaliui, organizatoriai užmezga daug naujų, naudingų pažinčių. Lankymasis Berlyno, Kanų, Varšuvos kino festivaliuose, įvairiose kino mugėse – labai svarbus ruošimosi Kauno kino festivaliui etapas. Jo metu kalbinami įvairūs režisieriai, tikslinamos festivalio programos sudarymo detalės. „Kauno kino festivalis mums yra didelis, tačiau režisieriams– mažas. Bet arthauzinio kino režisieriai yra keliauninkai, todėl dažnai mielai sutinka pas mus atvykti“, - teigė Jūratė Lukošiūtė. Pasak jos, nesvarbu, kad TKKF yra mažas, atvykimas į jį režisieriams yra proga pažinti kitokį žiūrovą, pristatyti savo filmą. Tai puiki galimybė pabendrauti su nauja publika, išgirsti jos klausimus ir pabėgti nuo Europos bruzdesio.
Tarptautinis Kauno kino festivalis – vienas iš svarbiausių kultūrinių renginių, reprezentuojančių ir Laikinąją sostinę, ir visą Lietuvą. Anot J. Lukošiūtės, daug kas sako, kad šio festivalio veidas šiek tiek niūrokas. Tačiau nėra ko stebėtis – jo organizatorių tikslas yra parodyti arthauzinį, žymiai mažiau dėmesio už komercinį sulaukiantį, bet savo turiniu ir prasmingumu nenusileidžiantį kiną.
Tad amžinojoje Vilniaus ir Kauno kovoje kauniečiai kaip argumentą savo miestui apginti gali drąsiai minėti Kauno kino festivalį. Aišku, tokiais renginiais turėtų didžiuotis visa valstybė, nes Kauno kino festivalis, garsindamas Laikinąją sostinę, garsina ir visos Lietuvos vardą. Taigi iškyla klausimas: kam reikalinga ta nuolatinė konkurencinė dviejų miestų kova „kur geriau, kas pranašesnis“?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!