Čia žmonės linkę mąstyti kitaip. Jei žmogus myli gyvūną, tai reiškia, kad jis yra neabejingas ir savo gentainiams. Iš tiesų beveik kasdien tenka atsidurti situacijose, kai pagarba ir dėmesys žmogui, ypač vyresnio amžiaus, Britų saloje labai vertinamas ir puoselėjamas. Gal todėl čia senyvo amžiaus arba neįgalus žmogus nėra paliekamas likimo valiai. Juo nuolat rūpinamasi valdiškuose, privačiuose slaugos ar senelių namuose bei samdomi prižiūrėtojai ar slaugytojai šeimininko name.
Panašus likimas Jungtinėje Karalystėje laukia ir neįgalių naminių augintinių. Britai neskuba užmigdyti aklo ar nepavaikštančio šuns bei katės. Jie priima savo augintinį kaip mažąjį šeimos narį ir skiria daug dėmesio bei laiko priežiūrai. Žmonės suvokia, kad yra atsakingi už savo augintinio priežiūrą ir kad jis turi teisę gyventi bei turėti namus. Kažkada vienas tautietis manęs paklausė, ar nepastebėjau, kad Anglijoje nėra nė vieno valkataujančio šuns ar katės.
Tiesą pasakius, kol žmogus manęs to nepaklausė, net nesusimąsčiau. Tačiau iš tikrųjų miestų gatvėse ar kitose žmonių susibūrimo vietose neteko matyti valkataujančių keturkojų. Gal net atvirkščiai – teko stebėti gatvėse išmaldos prašančių anglų, kurių veido spalva išduoda suvartotų svaigalų kiekį. Bet neretai tas prašytojas pasirodo besąs vieno ar kelių augintinių šeimininkas. Ir jo numylėtinis ramiai snaudžia šalia ant rūpestingai pakloto drabužio.
Anglijoje gausu įvairių gyvūnų globos organizacijų. Veikia begalė labdaros kompanijų, kurios iš gyventojų renka drabužius ir avalynę. Tose kompanijose neblogą versliuką pasidaro ir lietuviai. Tik jie gyvūnams skiria vos kelis procentus nuo sumos, gautos už parduotus anglų paaukotus drabužius. Neseniai viename prekybos centre katės kostiumais vilkintys darbuotojai praeivių nuoširdžiai klausinėjo, ar šie myli kates. Išgirdę mano teigiamą atsakymą, suskubo paklausti, ar neauginu nors vienos rainės.
Deja, čia neauginu, bet namuose Lietuvoje turiu nuostabų pilką katiną. Tuomet moteriškė katės kailyje man pasiūlė sudalyvauti loterijoje, kurioje galima laimėti 25 tūkstančius svarų. Tik mažytė smulkmena – keletą mėnesių iki loterijos man kas savaitę tektų paaukoti tik po vieną svarą. Beje, neretai mieste ant gatvių apšvietimo stulpų ar kitose visiems matomose vietose pasitaiko skelbimų su dingusio gyvūno nuotrauka. Už suteiktą informaciją dažnai siūlomas atlygis, ir pabrėžiama, kad nesvarbu, ar gyvūnas bus rastas gyvas, ar ne.
Anglai myli ne tik savo naminius augintinius. Jie rūpinasi gamta, čia daug žalumos, pavasarį daug žydinčių vaismedžių, gėlynų. Puoselėdama gamtą Jungtinė Karalystė pasiekė didelių permainų atliekų perdirbimo srityje. Pietų Velsas pripažintas žaliausiu salos kampeliu. Daugelyje miestų įrengti gražūs poilsio bei pramogų parkai. Visus metus šioje saloje gyvena pavasariais mūsų taip laukiami varnėnai. Džiugu, kai sausio ar vasario mėnesį pasirodžius saulutei jie būreliais čiulba ant namų stogų. Beje, įvairių paukščių čiulbėjimas stebina ne vieną lietuvį. Ypač pavasarį, vos tik pradėjus švisti, nubunda ir čiulbuonėliai.
Kartais jie pakeičia žadintuvą, nes pro pravirą miegamojo langą patenka skardūs, bet labai gražūs garsai. Anksti rytais miesto centre netrūksta lapių, užmiestyje gausu kiškių. Ir vieni, ir kiti, pripratę prie civilizacijos, įsidrąsina ir kartais prisileidžia žmogų pakankamai arti. Yra buvę atvejų, kuriuos pagarsino ir Lietuvos žiniasklaida, kai drąsi ir žmonių išlepinta laputė anksti ryte prikibo prie vieno vietos gyventojo. Ji neatstojo tol, kol šis neatidavė smaližės trokštamos dešros.
Galbūt kai kas pasakytų, kad bepigu anglams rūpintis gamta ir savo augintiniais, nes jie turtingi. Bet ne visada viską lemia pinigai ir stipri ekonomika. Daug svarbiau yra žmogaus požiūris į mažesnį ir silpnesnį už save. Be abejo, džiugu, kad jau randasi ir mūsų tėvynėje įvairių gyvūnų globos organizacijų. Tačiau kol kas tai tik lašas jūroje, kol neatsiras vieninga, valstybės lygmeniu įtvirtinta gyvūnų apsaugos politika. Ir kol žiauriai su gyvūnais besielgiantiems lietuvaičiams nebus taikomos realios bausmės. Deja, šiandieną atrodo, kad Jungtinės Karalystės gyvūnų priežiūros sistema pažengusi toliau nei mūsų tėvynės socialinė piliečių apsauga.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!