Vaiku būdama klausydavausi tų istorijų su baime, bet suaugus man visa tai atrodė lyg naivūs senolės išsigalvojimai ir pasakos vaikams pagąsdinti. Tačiau neseniai dėstytoja, kurią gerbiu ir pasitikiu, per paskaitą nukrypusi nuo diskutuotos temos, netyčia išsikalbėjo, kaip jai teko patirti tokią anomaliją, kuri pakeitė jos skeptišką požiūrį į tokius dalykus.
Dėstytoja su šeima įsigijo namą iš pagyvenusios našlės, pabaigė remonto darbus jame, tvarkėsi. Kaip ji pasakojo, kartais toks jausmas apimdavo, jog esi kambaryje ne vienas, jog kažkas tave stebi. Tapdavo nejauku. Kartą moteris buvo viena namuose, dažė sienas ir tvarkėsi. Staiga įsijungė netoliese gulėjęs dulkių siurblys. Jį išjungus, jis vėl įsijungė, pasigirdo žingsniai, lyg kažkas name vaikšto.
Iš baimės moteris išbėgo laukan ir laukė, kol sugrįžo namo vyras. Aišku, apžiūrėję namą jokių įsibrovėlių nerado. Įtartini garsai tęsėsi, tai vanduo būdavo atsukamas vonioje, tai žingsniai girdėdavosi, tai durys atsidarydavo ir užsidarydavo kambariuose... Toks nejaukus jausmas, jog namuose kažkas svetimas yra...
Vieną dieną dėstytoja, būdama namuose, nuėjo į vonios kambarį nusiplauti rankų, besiprausdama pažiūrėjo į šalia kabantį veidrodį ir ten pamatė pagyvenusį vyrą, stovintį šalia jos. Iš baimės jai vos nesustojo širdis, ji mikliai atsisuko, bet šalia nieko nebuvo! Ji vėl pažiūrėjo į veidrodį ir vėl pamatė tą patį vyrą.
Ji šoko skambinti vyrui, pasakė jam, jog namuose vaidenasi kažkoks vyriškis, papasakojo, kaip jis atrodė. Vyras prisipažino, jog ir jis tą vyrą veidrodyje matė, tik nenorėjo gąsdinti žmonos. Dėstytoja su vyru nusprendė susirasti tą moterį, iš kurios pirko namą. Suradę ją, pasikalbėjo su ja ir ji parodė savo prieš keletą metų mirusio sutuoktinio nuotrauką. Didžiam dėstytojos ir jos vyro nustebimui, iš nuotraukos į juos žiūrėjo tas pats vyras, kurį jie buvo matę veidrodyje. Po pokalbio su našle vaidenimaisi baigėsi. Tokia tad istorija.
Dėstytoja po šio įvykio nebėra tokia skeptiška panašių antgamtiškų dalykų atžvilgiu. Jos pasakojimas pakeitė ir mano nuomonę apie dvasias, vaiduoklius ir bildukus. Kažkas tokio egzistuoja, ko mes nesuprantame ir nemokame paaiškinti. Išgirdus šią istoriją, prisiminiau, jog mūsų kultūroje veidrodis visada turėjo magišką prasmę, pavyzdžiui, merginos burdavosi Kūčių naktį veidrodžio pagalba, o mirus žmogui ir jį šarvojant namuose, ten visada būdavo uždengiami veidrodžiai. Pasirodo, tame yra kažkokios paslapties ir prasmės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tiki antgamtiniais dalykais, ar ne, šiurpios istorijos apie namuose prasidedančius keistus reiškinius - nesuprantamus bildesius, vietas keičiančius daiktus ar neįprastus vaizdinius – priverčia susigūžti kone kiekvieną. DELFI jau rašė apie tai, kaip spiritizmo seansą namie atlikusios merginos teigia, jog jų namuose nesibaigia baisiausi dalykai.
Teiraujamės Jūsų – ar esate atsidūrę panašioje situacijoje, ar girdėję panašių šiurpių istorijų? O galbūt manėte, jog susidūrėte su antgamtiniais reiškiniais, o vėliau išsiaiškinote, jog šių priežastis – itin paprasta, tarkim, statybinis brokas?
Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“ iki sausio 20 d. Įdomiausios istorijos autoriui padovanosime M. Solonin knygą „Katastrofos chronologija“.