Sapnų istorijos pasitaikydavo nuo pasaulio pabaigos iki pragariško karo pasekmių. Vienas sapnas buvo be galo įsimintinas. Sapno pradžioje iš kažkur žinojau, kad kažkas negerai vyksta mūsų saulėje. Ji buvo be galo paraudusi. Ir tuo metu įvyko joje žybsnis, be galo akinantis. Pasimatė virš horizonto ugnies kamuoliai, kurie virsdami aplink save viską naikino ugnimi ir vis artėjo ir artėjo prie manęs.
Nepamenu kur ir kaip man pavyko pasislėpti, bet po to, kai ugnies kamuoliai praslinko, viskas liko aptemę. Aplink mane vien pelenai skraidė. Žinojau tik vieną, kad kol diena ir šviečia saulė – į lauką negalima buvo išeiti. Tekdavo laukti nakties, kad pavyktų susirasti kokio nors maisto. Nakties metu išlindęs į lauką, pastebėjau, kad aplink mane viskas sudegę ir sugriuvę, visur vien pelenai.
Pavyko pamatyti ir keletą gyvųjų, apdegusių ir su dujokaukėmis, taip pat beieškančių maisto. Pajuodę drabužiai virtę skarmalais. Jie slankiodavo be tikslo ir ieškodavo maisto nekreipdami į mane jokio dėmesio, nekalbūs ir pajuodę.
Štai tokie sapnai pasitaikydavo. Atsibusdavau visas šlapias. Svarbiausia, kad vis dar atsimenu šį sapną su visomis detalėmis.
Ar jums yra tekę susidurti su paslaptingais, galbūt net paranormaliais reiškiniais? Gal esate susapnavę pranašišką sapną ar į jus kreipėsi jau seniai mirę giminaičiai su perspėjimu apie tykančius pavojus?
Pasidalinkite savo istorijomis ir siųskite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mistika“.