Ar ši profesija yra vertinama ir kaip atrodo vaistininko kasdienybė – pabandysime atsakyti į šiuos klausimus.
Vaistinė, pagal Farmacijos įstatymą, yra juridinis asmuo ar jo padalinys, konkrečioje veiklos vietoje vykdantis farmacinę veiklą, kuri apima vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą, ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą, jų kokybės kontrolę, farmacinę rūpybą.
Pagal minėtą įstatymą, vaistininkas yra asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
Be to, kad asmuo turi baigti rimtus, nemažai metų trunkančius mokslus, vaistininko pareigas jis gali eiti tik turėdamas vaistininko praktikos licenciją, kurią išduoda ar panaikina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Pažvelkime į vaistininko kasdienybę: kokias pareigas šią profesiją turintis ir praktikuojantis asmuo turi atlikti kasdien? Atkreipkime dėmesį dar ir į tai, kad kai kuriose vaistinėse dirba vienas vaistininkas.
Apžvelgdami vaistininko kasdieninę veiklą, remsimės sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Geros vaistinių praktikos nuostatais. Šis dokumentas yra privalomojo, o ne rekomendacinio pobūdžio.
Pagal šį dokumentą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Rinkos priežiūros skyrius atlieka vaistinių tikrinimus. Antai ir Farmacijos įstatymo 39 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad vaistinės veiklos licencijos turėtojas privalo veiklą vykdyti pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros vaistinių praktikos nuostatus.
Taigi, kokia kasdieninė vaistininkų veikla?
1. Užsakyti vaistinius prepratus.
2. Priimti vaistinius preparatus ir vertinti, ar juos galima identifikuoti, ar jie buvo transportuojami tinkamomis sąlygomis, ar nebuvo suteršti, išpilti ar išbarstyti, ar gauta lydimuosiuose dokumentuose nurodyta siunta, ar vaistinių preparatų siuntą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytas vaistinio preparato pavadinimas, stiprumas ir farmacinė forma, serija, kiekis, tiekėjo pavadinimas ir adresas ir t.t.
3. Tinkamai išdėstyti vaistinius preparatus.
4. Stebėti temperatūrą, nes kiekvienoje vaistinių preparatų laikymo patalpoje tinkamai oro temperatūrai ir drėgmei palaikyti turi būti metrologiškai patvirtinti termometras ir drėgmėmatis (psichrometras ar higrometras), pritvirtinti toliau nuo šildymo įrengimų, 1,5–1,7 m aukštyje nuo grindų, ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu nuo durų ir langų ir t.t.
5. Kasdien, ne rečiau kaip kartą per dieną drėgnai valyti vaistinių preparatų laikymo patalpų grindis, spintas ir lentynas, naudojant leistinas plovimo medžiagas.
6. Iškilus neaiškumams dėl vaistinio preparato išdavimo ar recepto išrašymo teisingumo, kreiptis į receptą išrašiusį gydytoją ir pasitikslinti recepto išrašymą.
7. Vesti kompiuterinę vaistinių preparatų apskaitą.
8. Registruoti skundus ir juos valdyti.
9. Kelti kvalifikaciją (asmeninė pastaba: dažniausiai už savo asmenines lėšas).
10. Ir daugybė kitų funkcijų, neišskiriant ir vaistų išdavimo, vaistinių preparatų gamybos, individualių konsultacijų, bendradarbiavimo su gydytojais ir t.t.
Kaip matome, vaistininkas ar jo padėjėjas atlieka ir pardavėjo, ir konsultanto, ir psichologo, ir valytojo, ir vadybininko, ir metrologijos specialisto, ir viešojo administravimo subjekto (skundų nagrinėjimas), ir gydytojų klaidų, jiems pildant receptus, koreguotoju, ir sekretorės, ir buhalterio, kartais net kosmetologo vaidmenis.
Neretai vaistininkams tenka patiems apsiginti nuo priklausomybių turinčių agresyviai nusiteikusių lankytojų. Taigi, vaistininkas atlieka ir apsauginio funkciją. Jeigu dar ateityje bus priskirtas ir skiepijimas nuo greitai plintančių ligų, tai vaistininkai atliks ir mediko funkcijas.
Taigi, vaistininko darbas yra sudėtinga, kompleksinė veikla, reikalaujanti didelio dėmesingumo, jėgų ir kantrybės. Tai tokia profesija, kuri turi būti ir garbingai apmokama. Ar tikrai taip yra?
Autorės žiniomis, kai kuriose vaistinėse mėnesinis vaistininko (net ne jo padėjėjo) atlygis, jam dirbant keliolika valandų per parą, toli gražu nesiekia nė tūkstančio eurų.
Ne tik mažuose miestuose, bet ir didmiesčiuose yra vaistinių, kuriose dirba vos vienas vaistininkas – įsivaizduokime jo darbo mastą. Tačiau jei nebūtų mažų vaistinių, tai žmonėms, ypač sergantiems ar vyresnio amžiaus, galėtų tekti ieškoti vaistinių tolėliau nuo savo namų.