Vos įvažiavus į aikštelę pirmas vaizdas – sutrūkinėjusi, nublukusi iškaba ant vandens pramogų sienos, kuri jau pranašavo ne kokius ispūdžius. Įėjus į vidų pasitiko tuštuma (matyt, žmonės jau žino apie šią chalupkę).
Pirmas sakinys, kad viduje atsiskaityti galima tik grynais. Žodžiu, jei nori ką nors nusipirkti – įsidėk centų į triuskus... Persirengimo patalpa priminė sovietų laikus, gal Šiaurės Korėjoje ir nenustebintų, bet Lietuvoje jau kažkaip tragiškai atrodė. Iš dviejų turėtų spintelių pavyko užrakinti tik vieną, ir tai su plyšiu, baisu ir daiktus buvo palikti.
Toliau sekė dar baisesnis vaizdas. Įėjus į dušų patalpą pamatėme kraupų vaizdą. Lubos atsilupusios, pusės kranų ir dušo galvučių trūksta. Radiatorius aprūdijęs. Baisu ir prisiliesti kur nors. Toliau, įėjus į pagrindinę patalpą – nei juoktis, nei verkti... Kokiais 1991 metais gal ir nesistebėtum, bet dabar...
Žodžiu, 3 čiuožyklos. Viena, pati trumpiausia, ja dar gali nučiuožti, gal todėl, kad gana stati, aišku, su ryškiomis purvo žymėmis. Dviejose kitose, kiek ilgesnėse, turi rankomis stumtis visą laiką, kitaip nenučiuoši. Įtariu vandens siurblys per daug elektros vartoja arba labai daug kalkių priskretę, kad nebeslidus paviršius pasidarė. Jau nekalbant apie tai, kad čiuožyklų laikikliai iš paprasto metalo padaryti ir surūdiję visi.
O baseine, ties vandens lygiu ir kiekvienu trapu purvo sankaupos, įtariu vanduo per daug geležies turi, ar šiaip nevalytas. Kaip dar tėvai vaikus leidžia į tokią vietą ir ką veikia institucijos, kurios turi prižiūrėti kokybę. Didesniame baseine padarytos ale upės, kuriomis turėtų srovė tekėti, ale kažkas tikriausiai pamirįo įjungti, o gal šiaip sugedę, tai nei paplauksi, nei ką, o vietos mažai. Pačiame gale įrengtas burbulas, kuris kažkada bangas sukeldavo, bet tik kažkada... Trumpai, purvina duobė su bereikalingais ir betiksliais labirintais. Ir visur purvas...
Pirtys – iš trijų veikia dvi. Buvau tik turkiškoje, pasėdėjome, sušalome beveik, nes lyg ir veikia, lyg ir ne. Viskas aplūžę. Purvina. Iš personalo nemačiau nei vieno darbuotojo. Gal vienas šmėsčiojo karts nuo karto, bet kad tai darbuotojas, galėjai spręsti tik iš to, kad apsirengęs vaikščiojo, kadangi kitu atveju galėjai pagalvoti, kad vienas iš lankytojų – jokių rekvizitų, jokių skiriamųjų ženklų. Turbūt personalui gėda dėl tokio bardako ir atsibodo klausyti lankytojų priekaištų. Visi lankytojai, įtariu tie, kurie gavo dovanų kuponus, nes sveiko proto žmogus, žinodamas kokia čia betvarkė, nė 1 euro nemokėtų, man asmeniškai reikėtų primokėti, jog ten dar kartą eičiau...
Taigi verdiktas toks, tą chalupkę jau seniai turejo uždaryti ir jeigu perkate dovanų kuponus, nepagailėkite laiko pasidomėti, kokia ten kontora, kadangi paskui bus gėda prieš artimuosius. Įmonėms, kurios tuos kuponus platina, irgi reikėtų pasidomėti, ką siūlo, nes toks vaizdas, jog pinigai pinigai pinigai, daugiau nieko...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.