Netgi drįsčiau teigti, jog būsimos kadencijos Seimo fragmentacija bus net mažesnė nei 2008-2012 m. kadencijos. Taigi, šiame straipsnyje ir norėčiau pateikti savas būsimo Seimo sudėties ir net galimų koalicijų prognozes. Gal ir teisingos mano įžvalgos, gal ir nelabai. Taigi, tai tik subjektyvi mano prognozė. Tiesiog įdomu, kiek ji bus artima objektyviems rinkimų rezultatams.
Nemenka dalis galimos Seimo sudėties prognozių paremtos sociologinėmis apklausomis. Tačiau apklausos pasako tikrai ne viską. Klaidinga manyti, kad rinkimų rezultatai turėtų atitikti prognozes. To priežastys yra kelios:
Rinkiminis aktyvumas. Partijoms, turinčioms didesnį ištikimų rinkėjų ratą bei partijoms, kurias remia aiškias ideologines nuostatas turintys žmonės, naudingesnis mažesnis rinkėjų aktyvumas. Populistinėms partijoms, kurių rinkiminė bazė – aiškių ideologinių nuostatų neturintis „protesto“ elektoratas palankesnis didelis rinkiminis aktyvumas. Apklausose dauguma respondentų išsako vienai ar kitai politinei partijai, tačiau dalis jų į rinkimus neina, nes neranda tam laiko bei noro.
Daugumos (mažoritarinė) rinkimų sistema. Ši sistema naudojama renkant kiek daugiau nei pusę (71) Seimo narių. Jos rezultatus prognozuoti itin sudėtinga, nes apklausomis sunku „išmatuoti“, kas iš kandidatų laimės konkrečioje apygardoje. Šiuo atveju stipriai veikia net tik ideologiniai (politiko ideologinės nuostatos), bet ir psichologiniai (politiko visuomeninė padėtis, iškalba, laikysena, išvaizda ir pan.) faktoriai.
Minimalus teisės atstovauti barjeras (partijoms – 5 proc., jų koalicijoms – 7 proc.) proporcinėje Seimo rinkimų dalyje (70 mandatų). Mažai įtakingoms partijoms jis nepalieka galimybės gauti mandatų, o įtakingosioms partijoms suteikia papildomų.
Psichologiniai faktoriai. Tai – lietuviškas fenomenas. Ne visi žmonės drįsta atvirai prisipažinti (net sociologines apklausas vykdantiems asmenims), kurią partiją jie iš tiesų remia.
Įvertinus ne tik gyventojų apklausas, tačiau ir aukščiau pateiktiems rinkimų rezultatams įtaką darančius faktorius, galima pateikti štai tokią subjektyvią prognozę (atskirai proporcinei Seimo rinkimų daliai, atskirai mažoritarinei):
PROPORCINĖS RINKIMŲ SISTEMOS dalyje 5 proc. partijoms (7 proc. koalicijoms) rinkimų barjerą turėtų įveikti šios partijos:
Darbo partija (DP) – proporcinėje rinkimų dalyje turėtų surinkti kiek mažiau nei jai prognozuojama. Tipinis DP rinkėjas priklauso „protesto“ rinkėjų grupei. Šios grupės rinkėjai nepasižymi didele ištikimybe savo remiamoms partijoms. Tad dalis DP rėmėjų gali tiesiog neatvykti į rinkimus. Tačiau bet kuriuo atveju DP proporcinėje rinkimų dalyje užims 1 arba 2 vietą ir gaus apie 15 – 18 proc. balsų.
Socialdemokratų partija (LSDP). Nors apklausos rodo, kad LSDP palaiko kiek mažiau rinkėjų nei DP, tačiau ši partija turi daugiau jai „ištikimų“ rinkėjų, tad didelė tikimybė, kad už LSDP rinkimuose balsuos šiek tiek daugiau žmonių nei už DP. Tačiau skirtumas turėtų būti nedidelis, ir LSDP taip pat turėtų gauti apie 15 – 18 proc. balsų.
Tėvynės Sąjunga (TS-LKD). Sociologinės apklausos šį kartą partijai nežada sėkmės. Ekonominis sunkmetis, nepasitenkinimas valdžia gerokai „aptirpdė“ TS-LKD rėmėjų gretas. Vyresnės kartos, socialine-ekonomine padėtimi nusivylę rinkėjai gali pereiti „Tvarkos ir Teisingumo“, Tautininkų sąjungos, Drąsos Kelio ar net Darbo partijos (kas gana keista) stovyklon.
Kitą vertus, jaunesni liberalesnių pažiūrų buvę TS-LKD rėmėjai dažnai yra nusivylę TS-LKD posūkiu kairėn (pvz., negatyviai vertina įmokų į II pakopos pensijų fondus sumažinimą, PVM padidinimą ir kt.), kas juos gali paskatinti rinkimuose balsuoti už kitą centro-dešinės partiją – liberalus (LRLS). Tačiau taip pat nereikia pamiršti, kad TS-LKD rinkėjai pasižymi itin dideliu politiniu aktyvumu bei ištikimybe savajai partijai. Dėl šios priežasties TS-LKD visuomet būna palanki situacija, kai bendras rinkiminis aktyvumas yra žemas. Juk į rinkimus neateis kitų partijų rinkėjai, o TS-LKD rinkėjas visada juose dalyvaus.
TS-LKD ne kartą nustebino netikėta sėkme. Ar taip nenutiks ir šį kartą? Na, gal ir nutiks, tačiau jau mažoritarinėje rinkimų dalyje. Tačiau proporcinėje didelio „stebuklo“ gal ir nebus, ir TS-LKD liks III vietoje, gerokai atsilikusi nuo LSDP ir DP. Jai prognozuočiau apie 10-14 proc. balsų.
Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) bus ketvirtoji politinė jėga, sėkmingai įveikusi 5 proc. barjerą. Liberalų rėmėjas – aktyvus jaunimas ir viduriniosios kartos Lietuvos didmiesčių gyventojai. Tai žmonės, kurie suvokia ir pritaria liberalioms vertybėms, tačiau ne visuomet turi pakankamai laiko sudalyvauti rinkimuose. LRLS rinkėjai dažniausiai pakankamai apsisprendę, „protesto“ rinkėjų iš esmės nėra.
Ekonominis sunkmetis, gyventojų nusivylimas socialine padėtimi neigiamai atsilieps tik labiau pažeidžiamiems ir kairuoliškesniems TS-LKD rėmėjams, tuo tarpu LRLS rinkėjų stovykloje didesnio nubyrėjimo tikrai nebus. Greičiau atvirkščiai – LRLS gali tikėtis jaunesnių rėmėjų iš TS-LKD stovyklos. Be to, LRLS gali paremti ir dalis buvusių LiCS rėmėjų – pastarieji tiesiog nenorės „sudegint“ balsų balsuojant už partiją (LiCS), kuri greičiausiai neįveiks 5 proc. barjero, todėl pasirinks kitą liberalią partiją (LRLS). Tad didelė tikimybė, kad už LRLS sąrašą balsuos net daugiau rinkėjų nei už jį balsavo 2008 m. Manau, jog turėtų gauti 6-8 proc.
Partija „Tvarka ir Teisingumas“(TT) taip pat turėtų įveikti 5 proc. barjerą. Deja, šiai partijai daug balsų atims „Drąsos kelias“, Tautininkų sąjunga ir kt. smulkios nacionalistinės-socialistinės politinės jėgos, su TT besidalinančios tą patį radikalių pažiūrų „protesto“ elektoratą. Balsų išskaidymas lems tai, kad TT teks nusivilti rinkimų rezultatais – ši partija, kaip ir LRLS, turėtų gauti apie 6-8 proc. balsų.
Dar yra 3 (4) partijos, kurios greičiausiai neįveiks 5 proc. barjero, tačiau bus gana arti jo. Tai „Drąsos kelias“ (DK), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) (ir gal dar LiCS). Nors išlieka tikimybė, kad kuriai nors iš šių partijų visgi pavyks įveikti barjerą. Nors aš tuo labai abejoju.
Taigi, 5 proc. barjerą įveikusių partijų suminis rezultatas turėtų būti apie 63-68 proc. Likę 32-37 proc. atiteks partijoms (ir koalicijoms), kurios neperžengs 5 proc. (7 proc.) barjero. Jų mandatus išsidalins nugalėjusios partijos.
Apibendrinant, 5 proc. barjerą įveiks 5 partijos: DP, LSDP, TS-LKD, LRLS ir TT. Dar 3 (4) bus arti šios ribos: DK, LLRA, LVŽS (ir gal dar LiCS) (išlieka tikimybė, kad kuriai nors iš jų netikėtai „nuskils“). Likusios partijos liks gana toli nuo 5 proc. (7 proc.) barjero.
MAŽORITARINĖ (DAUGUMOS) SISTEMA. Ja renkama 71 Seimo narys. Ji palankesnė partijoms, turinčioms ryškesnių, politikų duonos jau „ragavusių“ asmenybių. Ši sistema palankesnė tradicinėms partijoms – TS-LKD, LRLS, LSDP. Tad būtent šios partijos šios rinkimų sistemos dėka turėtų gauti nemažai „papildomų“ mandatų.
Tikėtina, kad LSDP kandidatai antrame rinkimų rate nugalės didelėje dalyje kaimiškų apygardų ir kai kuriuose miestuose (Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje). Tiesa, didelis LSDP konkurentas varžantis dėl to paties rinkėjo – LVŽS ir DP. Manau, kad apygardose gali būti išrinkta 14 – 18 LSDP kandidatų.
LRLS kai kuriose Klaipėdos, Vilniaus apygardose taip pat lydės sėkmė. Tiesa, mandatų gaus gerokai mažiau, nei LSDP ar TS-LKD, tačiau gali tikėtis kokių 5-7 mandatų.
DP vienmandatėse apygardose niekada nesisekė. Tvirtas pozicijas DP turėjo ir tebeturi tik Kėdainių apygardoje, kurioje jos kandidatas turėtų laimėti jau pirmajame rinkimų rate. Tačiau šį kartą DP, pasinaudodama visuotinu rinkėjų nusivylimu tradicinėmis partijomis, greičiausiai gaus žymiai daugiau mandatų. Galbūt jų skaičiumi lenks ir liberalus (LRLS), tačiau LSDP bei TS-LKD tikrai pavyti nepavyks. DP prognozuočiau apie 6-10 mandatų.
Panašiai kaip ir DP, partijai TT rinkimai vienmandatėse nebūdavo itin sėkmingi (2008 m. vienmandatėse gavo tik 4 mandatus). Paradoksalu, nors TT visuomet pasisako už asmeninį balsavimą (vienmandatėse), tačiau pati visiškai neturi tam pasirengusių asmenybių... Manau, kad ir šį kartą jai nesiseks. Gal net ir tų turėtų 4 mandatų negaus. Nuskriaus ją ir DK bei kitos mažiau įtakingos radikalų partijos. Tad TT vienmandatėse apygardose prognozuočiau apie 3-4 mandatus.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nors ir proporcinėje rinkimų dalyje greičiausiai neįveikusi 5 proc. barjero, vienmandatėse kaip visuomet turėtų gauti kokius 4 mandatus. Palaikymo tradiciškai turėtų sulaukti Šakių, Biržų, Šiaulių kaimiškojoje rinkimų apygardose.
Tradiciškai 2 (o gal net 3?) mandatus turėtų gauti ir Lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Gali vieną – kitą mandatą (pvz., Visagine) gauti ir dar vienos liberalios partijos – LiCS atstovai.
Greičiausiai kai kuriose rinkimų apygardose nugalės ir nepriklausomi kandidatai. Tačiau kiek jų bus – nėra aišku.
Sunku būtų patikėti, kad balsavimai vienmandatėse bus palankūs „Drąsos kelio“, į koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir kitų neįtakingų politinių jėgų kandidatams. Tikrai nepanašu, kad kuri nors iš jų vienmandatėse apygardose gautų net ir 1 mandatą.
GALIMA VALDANČIOJI KOALICIJA:
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad koalicijų dėlionė vyks iš 5 pagrindinių, rinkimuose daugiausia mandatų gavusių partijų: LSDP (1 vieta pagal gautų mandatų skaičių), DP (2 vieta), TS-LKD (3 vieta), LRLS (4 vieta) ir TT (5 vieta).
Negausūs likusių partijų (LVŽS, LLRA, LiCS) ir nepriklausomi kandidatai atliks daugiau tik priedėlio vaidmenį – tiks nebent „atsiradusioms skylėms užkamšyti“. Norint įsivaizduoti, kokios koalicijos galimos, pirmiausia reiktų išskirti partijas – „antipodus“, kurių koalicija yra negalima arba labai mažai tikėtina:
Pats ryškiausias antipodas – tai Liberalų sąjunga (LRLS) – ir Tvarka ir Teisingumas (TT). Šių partijų ideologinės pozicijos yra tokios kardinaliai priešingos (visais aspektais), kad jų koalicija neįsivaizduojama.
Kiek mažiau susipriešinę antipodai – TS-LKD – ir LSDP (TS-LKD gretose yra gana įtakinga grupė kairuoliškų pažiūrų lyderių (Dagys, Degutienė), kuriems suartėjimas su LSDP iš principo neturėtų būti svetimas). Tačiau visgi vyrauja itin negatyviai sovietinę praeitį vertinantys TS-LKD nariai, kuriems bet koks suartėjimas su LSDP visiškai nepriimtinas.
Be to, TS-LKD ir LSDP suartėjimo faktas gali labai pakenkti tiek TS-LKD, tiek LSDP populiarumui – didelė dalis jų rinkėjų tiesiog nusigręš nuo „išdavikų“.
LRLS – ir LSDP yra politiniai oponentai, tačiau abi partijos turi ir sutampančių pozicijų (asmens laisvės, liberalus požiūris į šeimą ir kt.). Tad suartėjimas tarp šių dviejų politinių jėgų yra įmanomas, tačiau, kaip ir TS-LKD – LSDP atveju, mažai tikėtinas.
Jei pastebėjote, neutraliausias pozicijas išlaiko tik Darbo partija (DP). Iš esmės nebent tik dalis TS-LKD narių gali priešintis DP suartėjimui su TS-LKD, tačiau tas pasipriešinimas neturėtų būti stiprus ir bus sietinas nebent tik su DP lyderio V. Uspaskich asmeniu.
Taigi, Darbo partija ir yra ta „centrinė ašis“ prie kurios turės jungtis vienos ar kitos partijos. Galimi du variantai:
Centro – dešinės koalicija: DP, TS-LKD ir LRLS. Dvi šios grupės partijos – DP (socialliberalai) ir LRLS (liberalai) jau turi bendro darbo patirtį Europos Parlamente (priklauso tai pačiai frakcijai), tad joms apsijungti į koaliciją neturėtų būti didesnių problemų.
Trečiasis partneris – TS-LKD gali spyriotis, tačiau „vardan valdžios“, tikėdamas liberalų paramos atsispiriant ateityje galimam DP spaudimui, greičiausiai atsisakys ambicijų ir sutiks būti koalicijos partneriu. Koalicija su TT šiuo atveju nėra įmanoma. DP, o ypač – TS-LKD, toks variantas gal ir tiktų (TS-LKD labai nevienalytė politinė jėga, turinti ir jau minėtą krikdemišką-kairįjį, ir nacionalistinį-dešinįjį sparnus, kurio narių ideologinės nuostatos yra artimos TT pozicijai), tačiau partnerystė tarp LRLS ir TT nėra įmanoma. Todėl tokiu atveju ir DP ir TS-LKD tektų rinktis tarp TT ir LRLS. Manau, kad šiuo atveju būtų pasirinkta LRLS.
Centro – kairės koalicija: DP ir LSDP koalicija – taip pat labai reali. Tik šioms dviem partijoms gali nepakakti mandatų. TS-LKD ar LRLS prie tokio tandemo tikrai nesijungs („čia jau virš visko...“), tačiau galima būtų pritraukti ir mažąsias partijas – pirmiausia LVŽS, LLRA, nepriklausomus kandidatus. Ir šiuo atveju valdančiojon koalicijon kviestis nesisteminę partiją – TT būtų didžiulė klaida. TT įtraukimas į šią koaliciją labai pakenktų LSDP populiarumui (DP tai didesnės įtakos gal ir neturėtų). Tad jei LSDP yra mąstančių politikų, jie turėtų daryti viską, kad bendros koalicijos su TT nebūtų.
Taigi, apibendrinant, visiškai akivaizdu, kad didžiausia sėkmė turėtų lydėti Darbo partiją – visais atvejais ji – pageidaujamas koalicijos partneris.
LSDP, TS-LKD ir LRLS šansai būti valdančiojoje koalicijoje yra apylygiai (50 proc.).
Tuo tarpu tikimybė, kad TT taps bet kokios koalicijos partneriu yra menka. o jei taip ir nutiktų – tai būtų didžiulė ją pakvietusių partijų strateginė klaida.
Tai tokios mano subjektyvios prognozės. Gal esu teisus, o gal klystu – netrukus sužinosim.
PABAIGAI:
Kiekvienas mes turim individų vertybių suvokimą. Nemanau, kad jos labai skiriasi. Greičiau labiau skiriasi tik vertybiniai prioritetai. Iš čia ir savęs tapatinimas su tam tikra ideologine nuostata, o galiausiai - su tam tikra politine jėga.
Nereikia trokšt, kad visi žmonės mąstytų vienodai. Svarbu siekt, KAD JIE SUSIKALBĖTŲ IR GERBTŲ VIENAS KITĄ. O tuomet nebus taip svarbu, ar tu esi Liberalų sąjūdžio, ar LSDP, ar TS-LKD, ar bet kurios kitos partijos narys. Tik tuomet falšas, melas, apgavystės nukeliaus į antrą planą, o pirmajame plane iškils KONSTRUKTYVUS DIALOGAS, PAGARBA OPONENTUI, PRODUKTYVUS DARBAS ŽMOGAUS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS LABUI. Tik tuomet mes išbrisime iš beprasmybės ir tuščiažodžiavimo liūno ir TAPSIME MODERNIA VAKARIETIŠKA VISUOMENE. TA PROGA VISIEMS TO IR LINKIU.
Rolandas Tučas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto lektorius
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!