Viešasis transportas nuo automobilių atsiliktų labai smarkiai. Taigi Londone geriau važinėti viešuoju transportu, nes jis greitesnis už automobilį.
Šį klausimą išspręsti, manau, padėtų Lošimo teorija. Turime du lošėjus: Vilniaus miesto savivaldybę ir paprastą miestietį. Vilniaus miesto savivaldybė gali naudotis dvejomis strategijomis. Pirmoji strategija – ji gali kelti viešojo transporto bilietų kainas, statyti automobiliams aplinkkelius.
Be abejonės miestietis, kuris sugebės nusipirkti automobilį, pradės važinėti automobiliu, taip mažės miestiečių besinaudojančių viršuoju transportu, tada vėl bus keliamos bilietų kainos, mažinamas autobusų ir troleibusų skaičiu , dėl to dar daugiau gyventojų rinksis automobilius, tada, kai automobilių skaičius padidės, atsiras naujos spūstys ir vėl teks tiesti naujus aplinkkelius. Šitokį kelią pasirinko Vilniaus miestas dabar.
Kita strategija – neleisti automobiliams važiuoti į miesto centrą, pridaryti visame mieste A juostų ir už aplinkeliams leidžiamus pinigus nupirkti papildomų autobusų. Tokios strategijos laikantis būtų galima tikėtis, viešasis transportas važiuos greičiau negu automobiliai, automobiliai paklius į spūstis, o viešasis transportas – ne. Tokiu atveju, jeigu automobilis nėra labai būtinas, bus pasirenkamas viešasis transportas. Automobilių mažės iki tam tikros ribos ir visada bus truputį lėtesnis negu viešasis transportas, bet smarkiai greičiau važiuos negu dabar. Taip miestas galėtų spręsti problemas nekeldamas viešojo transporto bilietų kainų.
Be to, tai būtų kur kas sveikiau miestui, juk 25 automobiliai teršia aplinką labiau negu 1 autobusas. O ir pajudėjimas nuo namų iki sustojimo, manau, gerokai sumažina galimybę gauti širdies smūgį nei patogus sėdėjimas automobilyje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!