Kadangi faktai tikrai neeiliniai, susiskambinau su kolega iš Londono, su kuriuo teko dirbti Pasaulinės Sveikatos organizacijos Pirminės sveikatos priežiūros ekspertų grupėje. Pasirodo, gydytojų perkėlimo procesas jau prasidėjo. Dar daugiau, mano kolega paprašė, kad, jei turiu gerų kandidatų, siųsčiau kuo daugiau.
Neaišku, džiaugtis ar verkti. Aišku, gerai, kad išvykę daktarai gaus viską, ko neturi Lietuvoje – didžiulę algą, geras darbo sąlygas, pagarbą. Iš kitos pusės – tai didžiulis nuostolis Lietuvai, nes netenkame aukščiausio rango specialistų. Ką gi, Lietuvoje mes jau seniai ruošiame gydytojus turtingoms Vakarų Europos šalims. Pastebėjome, kad Vakarų Europos šalys net pradeda tarpusavyje konkurencinę kovą, kuri pasiūlys medikui geresnes sąlygas – turiu omenyje ne tik algą, bet ir butus, nemokamus kalbų kursus (kurių metu net mokama stipendija), tinkamą socialinę aplinką, psichologinių tarnybų pagalbą adaptacijos periodo metu ir t. t.
Ir tai visiškai suprantama ir visiškai finansiškai atsiperka, nes šalis gauna aukščiausios kategorijos specialistą, į kurio išsimokslinimą, beje, labai daug kainuojantį, nereikėjo įdėti nei cento. Todėl nieko nestebina tai, kad, nežiūrint Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba užsibrėžė tikslą per kelerius metus įdarbinti net 2000 šeimos gydytojų iš kitų Europos šalių. Kodėl to Britanijai reikia ir kodėl atsirado toks didelis gydytojų poreikis, atsakyti nėra sunku, nes jau senai pačioje Britanijoje buvo diskutuojama, jog, planuojant specialistų poreikius ateičiai, į universitetus medicinos studijoms priimamas per mažas skaičius studentų.
Tam tikrą laiką bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų trūkumas buvo kompensuojamas specialistais iš Indijos ir Pakistano, nežiūrint to, kad tai buvo žmonės su visiškai kitu mentalitetu, ne visiškai Europai priimtinomis kultūrinėmis tradicijomis ir pan. Bet, plečiantis Europos Sąjungai ir atsiradus galimybei įdarbinti medikus iš Centrinės ir Rytų Europos, anglai suprato, jog gydytojai europiečiai yra kur kas geresnis variantas. Ženkli medikų migracija į Didžiąją Britaniją prasidėjo atsivėrus darbo rinkai. Pačioje pradžioje man asmeniškai teko rašyti ne vieną rekomendacinį laišką, bet labai greitai to jau nereikėjo, nes daktarai ir slaugytojos iš Lietuvos užsirekomendavo kaip puikiausi savo srities specialistai.
Kyla klausimas, kodėl taip reikalingi, būtent, bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai. Atsakymas labai paprastas. Tiek daugelyje Europos, tiek ekonomiškai išsivysčiusių kitų pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemose vyrauja modelis, kada sistemos centrine figūra tampa šeimos gydytojas, sprendžiantis iki 80 proc. visų sveikatos problemų. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios mes pradėjome ruošti bendrosios praktikos (šeimos) gydytojus pagal pačius geriausius pasaulinius standartus. Todėl, net lyginat su kai kuriomis Europos šalimis, mūsų šeimos gydytojų kvalifikacija ir atliekamų procedūrų apimtis yra platesnė, kas pilnai atitinka angliškus standartus. Ką gi, iš vienos pusės tikrai galima pasidžiaugti, jog mūsų medikai taip aukštai kotiruojami užsienyje, o iš kitos pusės, deja, tenka apgailestauti, kad Lietuvos medicina yra taip neatlygintinai skriaudžiama turtingų Europos šalių, ypač prisimenant, kad iš šiuo metu dirbančių medikų apie 30 proc. specialistų yra priešpensinio ir pensinio amžiaus.
Dažnai susitinkant su gydytojais tenka diskutuoti, ar tik didžiuliai algų skirtumai yra pagrindinė emigracijos priežastis. Deja, pasirodo, algų padidinimas visų problemų tikrai neišspręs. Jau nekalbant apie didžiulius krūvius, kai kur pasitaikančią administracijos savivalę, medikus žeidžia politikų požiūris į juos. Kai medikams su šalies vadovais pradėjus kalbėti apie problemas ir Lietuvai gresiančią medikų migraciją, premjeras pasiūlė visiems išvažiuoti į užsienį, kam nepatinka čia esančios sąlygos, tas tikrai ne vienam sukėlė lengvą šoką.
Negana to, sveikatos ministras tiek per televiziją, tiek spaudoje pareiškia, kad kai kuriuose rajonuose dirbančių gydytojų kvalifikacija žema, todėl gydytis ten gali būti pavojinga. Ar įmanoma įsivaizduoti, kad kokioje nors Vakarų Europos šalyje tą išdrįstų pasakyti premjeras ar ministras – juk tai būtų politinė savižudybė. O pas mus į tai praktiškai jokios reakcijos. Todėl nereikia stebėtis, kad medikų migracija tikrai nemažės. Juk kiekvienam norisi dirbti ir gyventi ten, kur tave tausoja ir gerbia, kur nėra chamų politikų, kur gydytojas, kaip ir bet kuris sąžiningai dirbantis žmogus, yra šalies nacionalinė vertybė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.