Su nepažįstamuoju kas rytą susitikdavome lifte, šis rytas – ne išimtis. Atsargiai praėjau pro žmones, atsistojau šalia nepažįstamojo.
Nepastebimai įsmeigiau į jį akis, mūsų žvilgsniai susitiko, nusišypsojome. Nuraudusi, nuleidau akis į priekį, širdis daužėsi lyg pakvaišusi. Ilgai mano svajonėse gyvenęs nepažįstamasis, mane pastebėjo ir net nusišypsojo, puikiai suprantu, kad tokie žavingi vyrai ne mano akiračiui.
Liftas sustojo, atsidarė durys ir netikėtai šeštame aukšte išlipome kartu, bet pasukome skirtingais koridoriais.
Buvau vienos iš garsiausių Lietuvos įmonių direktoriaus referentė, darbas patiko, mėgau dirbti, o ypač – vienu metu gesinti keletą gaisrų. Jau kurį laiką mano skyriuje buvo ieškomas naujas vadovas.
Dienai įsibėgėjus dirbau savo įprastus darbus, kai staiga pakėliau akis, o prieš mane stovėjo tas žavingas nepažįstamasis. Jo kerinti šypsena ir lygus žvilgsnis vertė mane raudonuoti ir nejausti kojomis žemės.
Taigi, jis prisistatė kaip naujasis mano ir skyriaus vadovas. Ilgus metus dirbome kartu, puikiai susidirbome, abu jautėme didelę trauką, simpatiją.
Kodėl uždrausta meilė? Abu turėjom neseniai sukurtas šeimas, vaikus. Jau praėjo dveji metai, kaip ne bedirbu toje įmonėje, bet dabar gailiuosi, kad neleidau sau peržengti ribos.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse "Mano uždrausta meilė". Savo pasakojimą siųsti galite adresu pilieciai@delfi.lt, konkurso sąlygas rasite paspaudę štai čia.