Suprantu išsilavinusius žmones, kurie pritaria tam straipsniui. Natūralu, jog juos piktina, išties, kartais vaikiškos taisyklės – maždaug, maitink savo vaikus ne vien traškučiais, bet ir bolivinėm balandom. Arba nemėtyk nuorūkų žemyn. Normaliam žmogui nė į galvą nešautų rizikuoti padegti apačioje gyvenančio kaimyno balkoną, ar ką.

Bet!

Ar ką nors stebina, kad kokiame nors parke stūkso ženklai „nešiukšlinti“? Dideli, raudoni? Ne? O kodėl? Juk jums ir taip nešautų į galvą „surijus“ maistą, jo pakuotę sviest žemėn, ar ne?

Apie tai ir kalba. Apie dalykus, kurie vienai visuomenės daliai suprantami kaip 2x2, kitiems – neįveikiamas galvosūkis.

Supraskite, yra žmonių, kurie išėję iš baro čia pat maunasi kelnes ir „m*ža“ ant kampo. Yra žmonių, kurie numeta du eurus savo atžalai ir liepia pačiam rasti maisto.

A. Užkalnio pavyzdys apie kankorėžius visai neblogai iliustruoja padėtį – kol jis galvoja, ar legalu juos sudeginti pečiuje, koks nors „savamokslis genijus“ išsikirs privatų mišką ir supleškins jį savoje krosnyje. O kodėl ne? Čia juk miškas, vadinasi, niekieno! Čia juk piniginė guli, vadinasi, niekieno, paimsiu, nė nesusimąstęs, kad kažkas netyčia paliko... Čia juk parkas, niekieno, tai numesiu išėdų pakuotę, o tvarkytojai tegu tvarko, toks jų darbas...

Kas blogo yra klausyti muzikos? Nieko. Bet kas, jei tai rusiškas popsas, leidžiamas sekmadienio naktį, daugiabutyje, visu garsu? Ar JŪS leistumėte rusišką popsą visu garsu, sekmadienio naktį, daugiabutyje? NE! Bet dėl tų, kurie taip daro, ir buvo nustatytos ramybės valandos.

Aš visad sakau taip – padoriam žmogui taisyklių bijoti nereikia, nes jis natūraliai jų laikosi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.