Dėl pasipiktinimo korumpuotais mokytojais tenka sutikti. Akis badanti blogybė. Tik čia dalis kaltės tenka ir moksleiviui, kuris geresnį pažymį nori kaip prekę nusipirkti.
Paaiškinsiu pavyzdžiu. Manęs gimnazijos mokytojo moksleivis paprašė pagalbos – popamokinių konsultacijų. Kai aš nurodžiau sąlygą, kad konsultacijos – tik nemokamos, jų moksleivis atsisakė, tuo parodydamas, kad jam reikia ne žinių, bet geresnio pažymio.
Panašiai ir pasipiktinimas egzaminais turi panašų „komercinį“ pagrindą. To, kuris mokosi dėl žinių, egzaminai nebaugina. Jam egzaminai yra žinių pasitikrinimas ir papildoma motyvacija daugiau pasistengti. Tam, kuriam reikia ne žinių, bet aukštesnio pažymio, neatitinkančio žinių lygio, ir kuo mažesnėmis darbo sąnaudomis, egzaminai yra „kliūtis“, parodanti, kiek pažymys neatitinka žinių lygio.
Pasipiktinimą turėtų kelti ne egzaminai – tikrai naudingi, ne vien „protinguoliams“ pagal Adikiją, bet įvesta komercinė „krepšelių“ sistema, kuri moksleivį (o gal mokytoją labiausiai?) nukreipia nuo mokymosi – kryptingo atkaklaus moksleivio darbo – prie paprasto komercinio sandorio, pamirštant, kad be moksleivio darbo nebus jokių žinių.
Taip ir turime dėl „krepšelių“ dabar visuotinai kritusį moksleivių žinių lygį Lietuvos mokyklose, keliantį didžiulį susirūpinimą žemu stojančių į aukštąsias žinių lygiu bei nusiskundimus darbdavių, stokojančių gero išsilavinimo darbuotojų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!