Taigi, Akvilė sugalvojo atidaryti kavinę. Prieš atidarant kavinę Akvilei reikia susirasti patalpas. Be abejo, pradedančiam verslui reikia nedidelių patalpų, pageidautina su dideliu klientų srautu. Akvilė pasižiūri į galimas patalpas ir nustemba, kad miestų centruose, geriausiuose vietose, įsikūrę Rugilės valdomi prekybos centrai. Čia ne vakarai, kur prekybos centrai kuriasi užmiesčiuose, čia Lietuva, kur Rugilė, patepusi miesto valdininkus įsikuria geriausiuose vietose, o patys Rugilės prekybos centrai dažnai išdyksta pažeidžiant galiojančius teisinius aktus. Bet negi kam įdomu, juk Rygos tragedija gal neatsitiks, o jei ir atsitiks, gal jau būsiu pensijoje, mąsto dažnas valdininkas, raitydamas parašą ant dar vieno prekybos centro projekto.
Gal būt Akvilė gali patekti į prekybos centrą su savo kavinuke? Pasvajojote ir gana – gi Rugilės įkurti prekybos centrai priima tik „brendinius“ tinklus, todėl prekybos centre įsikuria dar vienas Rugilės valdomas kavinių tinklas, šeriantis savo klientus antrarūšiu maistu.
Po didelio vargo Akvilė randa patalpas miesto pakraštyje ir pradeda kurtis. Bet prasidėję remontai reikalauja šiek tiek daugiau lėšų nei tikėtasi iš pradžių ir būtų taip gerai gauti banko paskolą arba bent jau garantiją tiekėjams. Čia Akvilė ateina į banką ir sako – tiekėjas prašo 5000 Eur garantijos. Banko vadybininkas, net nežvilgtelėjęs į popierius, sako – užstatykite turtą, kurio vertė 100 000 Eur ir mes pagalvosime, ar galėsime gauti 5000 Eur garantiją. Beje, už šią garantiją turėsite mokėti kas mėnesį palūkanas, su ne mažiau kaip 20 proc. metinių palūkanų. Tiesa, jei Jūs padėsite indėlį, tai Jūs gausite 0,01 proc. metinių palūkanų, na ir dar mokėsite mėnesinį 100 Eur aptarnavimo mokestį. Nepatinka? Tavo reikalas – be banko sąskaitos tu niekur nedingsi, tad pasirašyk su mūsų sąlygomis
Tiesa, Rugilė savo verslo plėtrai pinigų iš banko gauna be problemų – jai suteikiamos lėšos su 0,001 proc. metinėmis palūkanomis bei be jokių užstatų, o patys bankininkai kasdien skambina, siūlydami savo paslaugas.
Akvilei pasiseka ir sukrapščiusi paskutinius pinigus atidaro savo išsvajotą kavinę. Kur buvęs kur nebuvęs prisistato maisto kokybės inspektorius ir sako – dabar maitinsi mane nemokamai, o jeigu nepatinka – tave momentaliai uždarysiu. Akvilė priversta maitinti ne tik inspektorių, bet ir jo draugelius. Aišku, niekas net neatkreipia dėmesio, kad tas pats inspektorius nemato pažeidimų, kuriuos padaro Rugilės kavinių tinklas. Jis netgi patars Rugilei, kaip paprasčiau išspręsti problemą – neseniai Rugilės kavinėje pagamintu maistu apsinuodijo virš 100 žmonių. Rugilė sumokės 50 Eur baudelę ir viskas bus puiku. Tiesa, Akvilei už minimaliausią pažeidimą tenka mokėti 1000 Eur baudą, bet gi čia Akvilė.
Gan greitai pas Akvilę apsilanko darbo inspektorius, kuris ką tik buvo išvytas iš Rugilės užsidarančio prekybos centro. Kaip netikėta, kai tik uždaro Rugilė savo prekybos tinklą, 1000 Rugilės darbuotojų iš darbo išeina savo noru. Iškilus šiai istorijai į viešumą, darbo inspektoriukui liepiama nueiti į Rugilės prekybos tinklą ir išsiaiškinti tyliai problemą. Rugilė inspektoriukiui sako – visi mano darbuotojai išėjo savo noru. Ir šiaip – gi gaudavai otkatus – taip kad p... nk iš čia. Ir inspektoriukas p... na iš Rugilės prekybos tinklo, nematydamas, kaip jam sakoma – mes čia dirbome viršydami darbo valandas, jų mums neužrašydavo, klastodavo tabelius, nemokėdavo algų. Inspektoriukui reikia parodyti, kad dirba, tad jis ateina į Akvilės kavinę ir sako – va, čia ne toje eilutėje pasirašyta - mokėk baudą.
Kur buvęs kur nebuvęs prisistato mokesčių inspektoriukas ir Akvilei iš karto sako – žinai, ne tokį popieriuką pildai – baudelė. Akvilė, būdama smulki verslininkė, buvo nusprendusi maisto produktus pirkti iš tokių pat smulkių tiekėjų. Mokesčių inspektoriukas sako – na va, dabar dar viena baudelė ir ateityje bus po baudelę, ir gausi tol, kol nepradėsi pirkti produktų iš Rugilės prekybos centrų. Po inspektoriuko apsilankymo Akvilė atsiverčia dienos spaudą ir savo akimis netiki – Rugilę, kaip slėpti mokesčius, konsultuoja pats... mokesčių viršininkas! Ir dar giriasi, kad tokius, kaip Akvilė, laiko už konkolų!
Nusimena Akvilė ir skaito toliau spaudą – girdi, tokie kaip Akvilė skatina šešėlinę ekonomiką, tokie kaip ji per metus paslepia milijardinius mokesčius. Tačiau ta pati spauda nei žodelyčiu neužsimena, kad Rugilė seniai įkūrusi įmones ofšoruose ir ofšorų dėka nesumokami šimtai milijardų mokesčių. Bet negi spauda nors žodelyčiu cyptels apie slepiamus Rugilės mokesčius – ji neišgyventų be Rugilės teikiamos reklamos.
Akvilė toliau skaito spaudą ir stebisi Seimo narių priimamais sprendimais – viskas daroma tik tam, kad Rugilės kavinių tinklas klestėtų toliau – Seimas priima įstatymą, kad bet kuris, norintis atidaryti kavinę, turės turėti draudimą, kuris turės būti ne mažesnis nei 100 000 Eur - viskas daroma vardan to, kad „būtų apgintos vartotojų teisės“, o iš tiesų, kad rinkoje įsigaliotų Rugilės monopolija ir daugiau jokių kavinių konkurenčių nebūtų kuriama. Kas belieka Akvilei... Argi jos kas klausia?
Kitą dieną pas Akvilę apsilanko riebus, nesiskutęs chamas iš Vilniaus, save pristatantis maisto ekspertu ir savo redaguojamame bloge į šuns dienas išdeda Akvilės kavinę bei išgiria Rugilės kavinių tinklą. Visi žino, kad Rugilės kavinėje naudojami pigūs produktų pakaitalai, o Akvilės kavinėje – tikri produktai ir pati Akvilė yra savo darbo ekspertė, kurią įvertino pats Gordonas Ramzis. Kodėl taip atsitiko? Nes blogo rašytojas nėra joks maisto ekspertas, juo pasiskelbė pats, iš tiesų toks jis ir maisto ekspertas – nebaigęs nei vieno universiteto, jo straipsnių apie maistą niekas nematė užsienio spaudoje, jis niekada nedirbo su Michelin maisto vertinimo ekspertu, ir realybėje nesugeba atskirti parmidžano nuo pigios fetos, o rislingo nuo vaisinio vyno.
Tai buvo paskutinis lašas Akvilės kantrybės taurėje ir ji susikrauna daiktus ir išvyksta į užsienį. Koks jos tolimesnis likimas? Tai jau kitos istorijos tema.
O dabar labai rimtai: minėti faktai su mažais iškraipymais įvyko ir vyksta realiame Lietuvos gyvenime. Statistika rodo, kad vienas prekybos centras sunaikina ne mažiau kaip 1000 darbo vietų (nes sunaikinamos ne tik mažos parduotuvės, bet ir gamintojai, tiekiantys prekes mažoms parduotuvėms).
Todėl, skirtingai, nei Lenkijoje ar bet kur Europoje, smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje neatsistoja ant kojų, o viena iš emigracijos priežasčių – stambaus verslo įsigalėjimas, kuris jau dabar kuria daugybę socialinių problemų, importuodamas darbuotojus iš trečiųjų šalių bei slėpdamas mokesčius.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.