Vienoje salėje, kelių minučių pertraukomis, repetuoja kelios dešimtys žmonių: vaikai, paaugliai, jaunimas, vyresnieji, senjorai. Tempas didžiulis – kvėpuoja dūsta išsižioję, upeliais liejasi, tyška prakaitas.

O kas dedasi persirengimo kambariuose? Vėl visi kartu... Juk reikia spėti persirengti. Ventiliacija? Jos nėra – vienas kitas praviras langas tik šokių salėje.

Kaukės? Kam jos? Jos tik praeinant pro apsaugos darbuotoją, deja. Tik taip dauguma supranta. Atstumas? Kaip jį išlaikyti šokant poromis? O poros iš skirtingų šeimų...

Manau, būtinos kaukės! Ir taip, po smagių repeticijų, pasipila visi namo. Viešuoju transportu, pėstute, automobiliais, į šeimas, mokyklas, darbovietes, gatves, kavines.

Tikrai sunku tylėti, kai didžioji dalis nerimtai vertina dabartinę pandeminę situaciją (kaukės kitiems tik dėl praėjimo pro apsaugos postą, atstumo nesilaikoma – visos priemonės tik tuomet, jei valdžia įsakys priverstinai, ir vis tiek visiems bus blogai, kol nepričiups virusas kiekvieno asmeniškai).

Viešai plakami restoranai, medikai, švietimas, turizmas, o kas arčiausiai – ne.

Šokių kolektyvai, mokyklos pradėjo repeticijas, o dar pasiruošimas Sostinės dienoms.

Kodėl tiek žmonių lanko šokius? Vaikai nori – tėvai negali atsakyti, jaunimas – kaip gali atsisakyti, juk bus apkalbėti, vyresni bijo – nes bus pasmerkti, nebebus kur grįžti...

Padėtis be išeities? Argi? Ar būtina dabar pelnytis? Ar tokia rizika išsaugosim verslus, papildysime biudžetą? Esame pensininkų valstybė, o jaunimas jau dabar griebiasi už galvų, kiek finansinės naštos jų dar laukia.

Ar vėl kažkiek praregėsime tik kai būsime priversti?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (141)