Praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje priimtas istorinis Lietuvai įstatymas. Įstatymas, kuris buvo puikiai sutiktas gyventojų ir akimirksniu daug kartų pasidalintas ir „liukso“ ženklu pažymėtas socialiniuose tinkluose. Įstatymas, paskatinsiantis ir padėsiantis jaunoms šeimoms įsigyti išsvajotą savą stogą virš galvos, įstatymas, padėsiantis bent keliems Lietuvos kaimams, bent kol kas neišnykti iš žemėlapių.
Jau dešimtmetį, o gal ir visą dvidešimtmetį, Lietuvos valdžia nieko per daug nedarė, bent jau tikrai nepersistengė bandydama palengvinti gyvenimą jaunoms, vaikus auginančioms šeimoms. Ir kai pagaliau buvo prisimintos jaunos šeimos, auginančios Lietuvos ateitį, kai praėjusį ketvirtadienį atėjo laikas balsuot tų šeimų ir net merdėjančių Lietuvos regionų naudai, atsirado balsavusių prieš. Atsirado postringaujančių ir inkščiančių, kad įstatymas neveiks, kad neapsimoka, kad jaunos šeimos ir dabar kažkur gyvena, kad regionuose nėra darbo ir nėra ten ko jaunoms šeimoms veikti, o subsidijos ir skirti milijonai tai tik bereikalingas ir neefektyvus pinigų mėtymas.
Taip, teisingai, žmonės kažkur gyvena, niekur nedingsi, gyventi kažkur reikia, tai jie ir glaudžiasi pas tėvus, pas senelius, ar emigravusių šeimų, laikinai paliktuose namuose. Badu dar žmonės Lietuvoje irgi nemiršta, tad sekant tokia kai kurių parlamentarų filosofija turbūt jiems ir atlyginimų, ir pensijų didinti irgi neverta, juk žmonės kažkaip ir dabar prasimaitina. Taip, įstatymas, ko gero, nebeduos efekto, kokį galėjo duoti prieš dešimtmetį, per kurį išsilakstė ne tik jauni žmonės ir ne tik iš regionų. Šiandien jau nebeatsiras tiek daug šeimų norinčių tų subsidijų ir pagalbos, kiek būtų buvę anksčiau.
Bandymas grąžinti gyvybę į regionus, kurie vis labiau panašėja į miestelius iš vesterno filmų, kuriuose vietoje lakstančio paskui kamuolį būrio vaikų, vietoje vežimėlyje naujagimį stumdančių jaunų tėvų šeimininkauja vėjas ir niekaip sau vietos ir ko išgerti nerandantys alkoholikai.
Bandymas bent kažkaip pagelbėti Lietuvos ateitį auginantiems tėvams, bandymas bent kiek pristabdyti emigraciją, turėtų būti sutiktas su didžiausiu džiaugsmu ir dideliu pozityvumu, ne tik tarp pačių žmonių, bet ir tarp tų žmonių išrinktų Seimo narių, kurie prieš kiekvienus rinkimus riebiai žada mažinti emigraciją, mažinti skurdą, palengvinti žmonių gyvenimus, gaivinti regionus... Tačiau kol kas tie visi pažadai stringa dvejojant tokiose elementariose vietose, kur atrodytų viskas taip aišku, kur jau per vėlu kažką skaičiuoti, kur jau vakar kažką reikėjo daryti.
Juk būtent nuo tų jaunų žmonių, nuo tų jaunų šeimų labiausiai ir priklauso šiandieniniai emigracijos skaičiai.
Kiekviena šeima, pasiliksianti Lietuvoje, kiekviena šeima, naujo įstatymo dėka, sugrąžinta namo, verta kiekvieno praleisto milijono. Viska apskaičiuojantys ir visada viską žinantys parlamentarai, aiškinantys apie nieko gera, nei regionui, nei žmonėms neduosiantį įstatymą, mykiantys kažką apie per mažą efektą galėtų pademonstruoti ne tik savo liežuvio, bet ir smegenų sugebėjimus – pasiūlydami kas būtų efektyviau ir geriau visiems. O kol kas žino ir matė lietuviai tuos įstatymus, kurie labiausiai apsimoka, kurie geriausi ir efektyviausi Lietuvai, tiesa, dėl tų „efektyvių“ įstatymų neišsprendžiamos bylos tęsėsi dešimtmečiais, o surašyti bylų tomai apimtimis lenkia didžiausius pasaulio romanus.
Buvo laikas, kai neapsimokėjo Lietuvos regionuose turėti mokyklų, ambulatorijų, bibliotekų, dabar, pasak kai kurių Seimo narių, jau nebeapsimoka regionuose turėti ir žmonių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.