1. Koks automobilis terš aplinką mažiau: senas, taršus (200g/CO2), bet nuvažiuojantis 1000 km per metus išmes 200 000 g, vidutiniškas 150 g/CO2, nuvažiuojantis 10000 km per metus išmes 1 500 000, ar mažiau taršus 100 g/CO2, bet nuvažiuojantis 30000 km per metus išmes 3 000 000 g/CO2.
Tai, kaip matome, automobilių išmetamų teršalų momentinis kiekis nieko bendra neturi su taršos dydžiu. Nuvažiavęs daug km, mažai taršus automobilis teršalų išmes daugiau nei taršus, nuvažiavęs nedaug. Tada kyla kausimas – kodėl nesvarstoma apmokestinti visus automobilius ir apmokestinti pagal realiai išmetamą teršalų kiekį. Geriausia būtų pagal sunaudoto kuro kiekį. Kuo daugiau važiuoji, tuo daugiau terši.
2. Ar galetų minėti ponai garantuoti, kad aplinkos neteršia benzininiai ar dujomis varomi automobiliai, laivų varikliai, vilkikai, traktoriai. Jeigu teršia, kodėl jie neapmokestinami? Ūkininkai ir taip gauna kompensacijas kurui, kurį naudoja ir lengvųjų savo ir ne savo automobilių eksploatacijai.
3. O kaip su tarša, kai dizelinas naudojamas šildymui? Ar krosnių kuras ir dyzelinas šildymui, kuris, beje, irgi skiriamas su kompensacija, gamtos neteršia?
4. Ir dar viena ekonomikos pamokėlė gerb. ponams. Žada, kad biudžetas pasipildys pirma 15 milijonų, o vėliau gal ir 100 milijonų. O tai jeigu pradėsime naudoti mažiau taršius automobilius – tai jie ir kuro mažiau naudos. O gal Seimas nuspręs susimažinti automobilių skaičių?Vietoje kelių automobilių, šeima nuspręs turėti vieną. Ką tai reiškia – ogi tai, kad mažiau sunaudosime kuro – tai gerai. Bet mažiau ir mokesčių sumokėsime, ir PVM mažiau, ir už remontą mažiau. O remonto įmonės ir detalių pardavėjai irgi sumokės mažiau... Tai kaip minėti ponai planuoja uždirbti tuos milijonus?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.