Vieną kartą esu susidūręs su, man atrodytų, gal šmėkla, gal vaiduokliu. Gyvenau tėvų bute su tėvais ir močiute, niekad netikėjau vaiduokliais, bet viena naktis viską pakeitė.
Pas močiutę atvažiavo pusseserė iš kaimo, taigi, aplinkybes sudėliojo viską taip, kad teko miegoti su broliu vienoje lovoje. Vidury nakties pajaučiau, kad kažkas pradeda sunkėti saulės rezginio srityje.
Pagalvojau, kad tai katė ant manęs gulasi, bet atmerkęs akis pamačiau kažin kokį rūką sau ant krūtinės. Pamėginau rėkti, tačiau nesugebėjau... Labai išsigandau, net kvėpuoti nesugebėjau. Pradėjau rėkti ir kvėpuoti tik tada, kai rūkas nuo krūtinės išgaravo...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI primena, kad paklaustas, ką sakytų žmogui, kuris jaučia kažko nepažinaus buvimą šalia, ir ką daryti, jei po nelaimės vaidenasi, sapnuojasi, egzorcistas kunigas Arnoldas Valkauskas patarė mažiau dėl to sukti galvą: „Tikinčiam žmogui viskas labai paprasta. Jis meldžiasi už gyvus, mirusius ir į nieką nekreipia dėmesio“.
Savo ruožtu psichologė psichiatrė Genovaitė Petronienė aiškino, kad dvasias dažniausiai mato tie asmenys, kurie jas pamatyti tikisi. „Vieniems tai šviesos spektras, kitiems galbūt vaiduoklis. Tai praktiškai yra mūsų pačių baisių ir vaizduotės projekcijos“, – aiškino specialistė. Pasak G. Petronienės, sakantys, kad matė vaiduoklius, jos pacientai dažniausiai prieš tai būna turėję tam tikrų sukrečiančių išgyvenimų.
Teiraujamės Jūsų – ar esate girdėję apie panašius reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt pats manėte, kad susidūrėte su neva antgamtiniais reiškiniais, o vėliau išsiaiškinote, kad šių priežastis – itin paprasta, tarkim, statybinis brokas?
Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“