Dedu butelius į taromatą – prisipildo, cypia, kad pilnas. Paspaudžiu skambutį ir laukiu, kol ateis darbuotojas sutvarkyt. Ilgai laukiu...
Pro šalį eina benamis, irgi su maišiuku butelių. Sako: „Užimta?“
Sakau: „Jo, laukiu.“
Jis irgi paspaudžia skambutį, bet ilgai nelaukęs sako: „Turi 60 centų?
Aš skubu į darbą. Duok man 60 centų, o aš tau paliksiu savo butelius ir galėsi priduot.“
Net nepajutau, kaip nieko nesakęs padaviau jam 60 centų ir likau išsižiojęs stovėt, kad lyg ir kažkas netaip įvyko. Kad gal aš greičiau turėčiau savo butelius bomžui atiduot, o ne atvirkčiai... Panašu, kad jo laikas brangesnis.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (4)